captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė ir L. Linkevičius: gegužės 9-ąją Maskvoje bus švenčiama Krymo okupacija

Lietuva supranta Antrojo pasaulinio karo pabaigos reikšmę ir pagerbs karo aukas, tačiau savo atstovų į karinį paradą Maskvoje nesiųs, nes jame „bus nešama ir okupuoto Krymo vėliava“, pirmadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Saldus sūrelis „Krymas. Nagi, atimk“, AFP/Scanpix nuotr.
Saldus sūrelis „Krymas. Nagi, atimk“, AFP/Scanpix nuotr.

Lietuva supranta Antrojo pasaulinio karo pabaigos reikšmę ir pagerbs karo aukas, tačiau savo atstovų į karinį paradą Maskvoje nesiųs, nes jame „bus nešama ir okupuoto Krymo vėliava“, pirmadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Taip šalies vadovė komentavo informaciją, kad Lietuvai vienintelei iš Europos Sąjungos (ES) šalių per gegužės 9-osios renginius Maskvoje neatstovaus ambasadorius.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina to nesureikšminti. Pasak jo, be Lietuvos ambasadorių į renginį nesiųs Ukraina ir Gruzija.

D. Grybauskaitė pabrėžė, kad į Maskvą nusprendė nevykti daugumos Vakarų šalių vadovai, deklaruodami nepritarimą Kremliaus veiksmams Ukrainoje, o Lietuvos pareigūnai tiek Maskvoje, tiek Vilniuje karo aukas pagerbs gegužės 8-ąją.

„Mes vertiname, suprantame Antrojo pasaulinio karo pabaigos reikšmę. Aš padėsiu gėlių pas mus, Lietuvoje. Švenčiame Antrojo pasaulinio karo pabaigą kartu su Europa gegužės 8 dieną. Žiūrėti karinį paradą, kurio metu bus nešama ir okupuoto Krymo vėliava, nemanau, kad dabar tai reikia daryti“, – žurnalistams pirmadienį sakė Prezidentė.

L. Linkevičius: bus švenčiama Krymo aneksija

Ministras L. Linkevičius sakė, kad Lietuvos ambasadoriaus tarp karinio parado stebėtojų nebus todėl, kad 1945-ųjų gegužės 9-oji neatnešė laisvės Lietuvai, be to, šiame renginyje, pasak ministro, Maskva švęs Krymo aneksiją.

„Aš nedramatizuočiau ir nesureikšminčiau šio epizodo. Mūsų ambasadorius dės gėles kapinėse ir dalyvaus visur, išskyrus karinį paradą. Mes nenorime dalyvauti renginyje, kuris bus ne tik ir galbūt ne tiek švęsti pergalę kare prieš nacius, kiek švęsti Krymo aneksiją“, – BNS pirmadienį sakė ministras.

L.Linkevičius tvirtino, kad siekiant bendros pozicijos dėl dalyvavimo parade su partneriais ES „bandymų tartis buvo“, bet tapo akivaizdu, kad vieningos pozicijos pasiekti nepavyks.

„Taip, šiek tiek pozicijos išsiskyrė. Turime savo poziciją, kurią, tikiuosi, kiti supranta, kaip ir mes suprantame kitų pozicijas“, – sakė ministras.

„Lietuvai ši pergalė neatnešė išlaisvinimo, o sąlygojo 200 tūkst. žmonių tremtį į Sibirą. Mes nemanome, kad turime be jokių išlygų priimti šitą datą kaip vienareikšmišką pergalę. Tai, kas atėjo po tos pergalės, ne visiems reiškė išlaisvinimą“, – pridūrė ministras.

L.Linkevičiaus teigimu, fašizmo ideologijos pasmerkimas yra būtinas ir svarbus, bet Rusijai nėra pagrindo priskirti „kovos prieš fašizmą monopolistinio vaidmens“, nes pačioje „Rusijoje vyksta įvairūs sambūriai, kur radikalios ir fašistinės grupuotės randa prieglobstį“.

Dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje į Maskvą vykti atsisakė daugumos Vakarų valstybių vadovai, tačiau jie į minėjimą delegavo žemesnio rango pareigūnus, daugiausia – ambasadorius.

Latvija ir Estija patvirtino, kad gegužės 9 dieną jų valstybėms Maskvoje atstovaus ambasadoriai.

Du diplomatai iš skirtingų institucijų BNS sakė, kad Lietuva bus vienintelė ES valstybė, kuri nusprendė neatsiųsti net ambasadoriaus. Jungtinėms Valstijoms Maskvoje atstovaus ambasadorius Johnas Tefftas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius sprendimą Lietuvai vienintelei nesiųsti ambasadoriaus pavadino „ne itin protingu žingsniu“, nes, pasak jo, šalis taip parodo, kad „nėra itin linkusi paisyti kitų ES šalių nuomonės“.

„Lietuva pasirodo kaip sunkiai sukalbama ir neinanti į kompromisus šalis, tačiau pati visą laiką reikalaujanti, kad visi pritartų jos nuomonei. Pasidaro labai sunku reikalauti solidarumo ir pozicijų derinimo, kai pati Lietuva nerodo nei solidarumo, nei derinimo“, – BNS pirmadienį sakė K.Girnius.

Pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare 70-ųjų metinių minėjime Maskvoje planavo dalyvauti Graikijos premjeras Alexis Tsipras, taip pat Kinijos, Šiaurės Korėjos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos, Mongolijos, Kubos bei Vietnamo lyderiai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažadėjo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atvykti į Maskvą gegužės 10 dieną.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje iki 1953 metų dar vyko aktyvus partizaninis pasipriešinimas, vadinamas „karu po karo“, jo metu žuvo per 20 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų. Per sovietų okupaciją į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Baltijos šalių nuomonės dėl dalyvavimo gegužės 9-osios renginiuose išsiskirdavo ir per ankstesnius jubiliejinius minėjimus. Lietuvos vadovai į Maskvą nevyko nei 2005, nei 2010 metais. 2005 metais karinį paradą stebėjo Latvijos prezidentė, 2010 metais – Latvijos ir Estijos prezidentai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...