captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sveikindamas A. Latėną jubiliejaus proga, R. Kazlas linkėjo: „Škac, mirtie, visados nuo Algio!“

„Po jūsų, dėstytojau, skaityti Antaną Strazdą yra tas pats, kaip skambinti Čiurlionį po Landsbergio“, – savo dėstytoją Algirdą Latėną šešiasdešimtmečio proga sveikino aktorius Rolandas Kazlas. Režisierius, aktorius ir ilgametis Valstybinio jaunimo teatro vadovas pirmadienio vakarą Didžiojoje teatro scenoje jubiliejaus proga surengė savo mylimiausios poezijos skaitymus.
A. Latėnas, ELTA nuotr.
A. Latėnas, ELTA nuotr.

„Po jūsų, dėstytojau, skaityti Antaną Strazdą yra tas pats, kaip skambinti Čiurlionį po Landsbergio“, – savo dėstytoją Algirdą Latėną šešiasdešimtmečio proga sveikino aktorius Rolandas Kazlas. Režisierius, aktorius ir ilgametis Valstybinio jaunimo teatro vadovas pirmadienio vakarą Didžiojoje teatro scenoje jubiliejaus proga surengė savo mylimiausios poezijos skaitymus.

Vakaro pradžioje A. Latėnas pasidalino prisiminimais apie pirmuosius eilių deklamavimus ir ankstyvąją auditorijos baimę.

„Jaučiuosi kaip kadaise per kovo aštuntąją. Nutariau, kad mamai dovanosiu ne tik tulpes, bet ir padeklamuosiu Algimanto Baltakio eilėraštį. Dabar, kai tai prisimenu, nukrečia drebulys. Todėl, kad skaitai vienam žmogui, skaitai savam. Tas yra sunku. Dėl to ir šiandien sunku – nes visi savi“, – atvirai prisipažino jubiliatas.

Šventinį vakarą A. Latėnas susirinkusiems draugams, kolegoms ir gerbėjams skaitė savo mėgstamiausius tarmiškus Antano Strazdo tekstus.

„Šie metai yra tarmių metai. Kažkada turėjau nepilną A. Strazdo eilėraščių ciklą, bet tada buvau jaunas ir nežinojau, kaip jį reikia skaityti. Dabar, kai šiek tiek „įmetėjau“, suprantu daugiau“ – šypsojosi poezijos mylėtojas, netrukus jausmingai padeklamavęs visą XVIII a. pab. poeto ir kunigo eilėraščių ciklą.

Porą kartų vakaro kaltininkas primiršo eilių žodžius, tačiau, pasitelkęs aktorinę meistrystę, atminties išdaigas pavertė šmaikščiu privalumu, o ne trūkumu.

Po ekspresyvaus A. Strazdo eilių deklamavimo, aktorius padėkojo susirinkusiems.

„Nors šiais laikais ir nereikia dėkoti, bet vis tiek ačiū. Norisi padėkoti patiems artimiausiems žmonėms – šioje salėje sėdi mano draugai ir šeima. O artimųjų yra visur – kur tik nuvažiuosi. Vadinasi, dėkoti reikia visam pasauliui. Taigi nuo jūsų ir nuo manęs lenkiamės visam pasauliui“, – iškilmingai savo pasirodymą ant scenos užbaigė A. Latėnas, kurį netrukus visi ėmė sveikinti su garbinga sukaktimi.

„Žiūriu į jūsų gražius plaukus ir manau, kad žilo plauko taip ir nesulauksite. Ir būkite toks. Škac, mirtie, visados nuo Algio“, – teikdamas gėles savo mokytojui šmaikštavo R. Kazlas.

Su šypsena Jaunimo teatro vadovą sveikino ir kiti aktoriai, scenoje užkūrę tikrą pirtį – čia netrūko dainų, šokių ir muzikos.

„Ant senos palangės kaktusai žydės“, – džiugiai traukė jie.

A. Latėnas Jaunimo teatrui paskyrė 40 gyvenimo metų ir jo scenoje sukūrė apie 30 įsimintinų vaidmenų Dalios Tamulevičiūtės ir Eimunto Nekrošiaus pirmuosiuose spektakliuose. Tiek pat spektaklių jis režisavo įvairiuose Lietuvos teatruose. Menininkas žinomas ne tik kaip teatro, bet ir kaip kino aktorius, Arūno Žebriūno legendiniame filme „Riešutų duona“ suvaidinęs Andriaus Šato vaidmenį. Aktorius, kuriam svarbiausia – apginti savo profesiją ir išsaugoti jos prestižą, išugdė ir į teatrą atvedė tris aktorių kartas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...