captcha

Jūsų klausimas priimtas

Perkūno name Kaune – tautodailininkės E. Dvarionaitės-Vindašienės karpinių paroda

Unikalių darbų iš popieriaus paroda penktadienio pavakarę atidaroma Kauno senamiestyje, Perkūno name.
Vydija.lt nuotr.
Vydija.lt nuotr.

Unikalių darbų iš popieriaus paroda penktadienio pavakarę atidaroma Kauno senamiestyje, Perkūno name.

Parodos „Pro dvarelio vartus“ autorė – kaunietė tautodailininkė, etninės kultūros ir pradinių klasių mokytoja ekspertė Eglė Dvarionaitė-Vindašienė prisipažįsta, jog į senosios lietuvių kultūros lobyną įsisuko būdama Šiaulių pedagoginio instituto studentė. Kartu su bendraminčiais ji 1981 metais įkūrė etnografinį ansamblį, tuo pat metu atrado ir „žirklių kerus“. Parodose dalyvauja nuo 1982 m., į tautodailininkų sąjungą įstojo 1990-aisiais.

„Senovės žmogus buvo sutapęs su Didžiąja gamta, Jos neatskyrė nuo namų, nuo buities, nuo savo būties. Jo tikėjimas tekėjo per ritualus ir giesmes, per gimimo-mirties ratą, per Pasaulio Medį. Gyvybės medis – prasmingiausia ir labiausiai mane liečianti tema. Pradėjau suvokti, kur glūdi Jo esmė. Su bendrasieliais bandau ir šiandien pajausti harmoniją Žemėje, pažinti Visatos dėsnius, per kuriuos dabar ir visados reiškiasi Oras, Ugnis, Vanduo, Žemė. Tu – Pasaulyje, o Pasaulis – Tavyje“, – taip apie savo pašaukimą ir kūrybą pasakoja E. Dvarionaitė-Vindašienė, naujausius savo kūrinius pristatanti autorinėje parodoje.

Karpyba yra originali meno šaka. Popieriaus dizaino tradicijos ypač senos Kinijoje, kur prieš 2 tūkstančius metų popierius buvo išrastas. Siluetiniai karpiniai atsirado Persijoje, XVII a. atkeliavo į Europą ir greitai paplito Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Danijoje, Anglijoje, Lenkijoje. Lietuvoje karpiniai buvo populiarūs kaime, kur įvairių kalendorinių ir šeimos švenčių metu juos naudodavo kambarių, langų, lempų, veidrodžių, šventųjų paveikslų puošybai.

„Šiandien mes kitaip suprantame popieriaus karpybos meną. Pagrindinis lietuviškų karpinių motyvas yra mitinis Medis, indoeuropietiškos kultūros centrinė ašis. Kosminis medis, Gyvybės medis yra labai dažnas ir baltiškajame mene. Pasaulis vaizduojamas medžiu, kuris jungia tris dalis: žemutinę, vidurinę ir viršutinę: Požemį (šaknis), Žemę (kamieną), Dangų (šakas). Pasaulis parodomas kaip simbolių sistema, kuri atspindi mūsų Visatos suvokimą ir žmogaus santykį su gamta bei Aukštesniąja būtimi.

Kiekvienas liaudies meistras sukuria savo medį, savo paukštį. Žmogus, kaip ir jo darbas, yra nepakartojamas ir ypatingas. Visi mes esame instrumentai Aukščiausiojo rankose. Tad atsiduokime jam. Kurkime savo Medį! Nes visa tai – Visata“, – teigia originalių karpinių kūrėja.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...