captcha

Jūsų klausimas priimtas

Italų tenoras Vilniuje atliks operos inovatoriaus A. Scarlatti dainas

Italų tenoras Donato Ravini Lietuvos klasikos mylėtojams parengė programą meilės tema – „Meilė itališkose dainose“. Tai 20 dainų, sukurtų žinomų italų kompozitorių ir poetų nuo XVII iki XX amžiaus.
D. Ravini
D. Ravini

Italų tenoras Donato Ravini Lietuvos klasikos mylėtojams parengė programą meilės tema – „Meilė itališkose dainose“. Tai 20 dainų, sukurtų žinomų italų kompozitorių ir poetų nuo XVII iki XX amžiaus.

„Meilė klasikinėse italų dainose yra ne tik vyro meilė moteriai, bet taip pat meilė grožiui ir gyvenimui, – pranešime spaudai cituojamas D. Ravini. – Savo programą Lietuvos publikai sudariau, siekdamas supažindinti su įvairiais italų kompozitoriais – tiek gerai žinomais, tokiais kaip G. Verdi, G. Puccini ar P.F. Tosti, tiek su labai įdomiais, bet mažiau girdėtais. Toks, tarkim, yra Alessandro Scarlatti.“

A. Scarlatti, italų baroko kompozitorius ir muzikantas, gyvenęs ir kūręs XVII amžiuje, laikomas neapolietiškos operinės muzikos mokyklos įkūrėju. Pasaulyje populiaresnis ir žinomesnis yra jo sūnus Domenico Scarlatti, grojęs klavesinu.

A. Scarlatti

Anot tenoro D. Ravini, A. Scarlatti kaip puikus kompozitorius prisimenamas nepelnytai per retai.

A. Scarlatti vadinamas „operos pradininku“, novatoriumi, sukūrusiu ne tik operos mokyklą, bet ir naujus operos standartus ir naujas taisykles. Jo kuriama muzika visiškai skyrėsi nuo to meto epochos skonio. Visų pirma, ji buvo labiau kompleksiška: savo simfonijas jis praturtino kontrapunktu, jo arijos tapo platesnės, virtuoziškesnės, o iš atlikėjų A. Scarlatti daugiau reikalavo suprasti ir išreikšti tikras emocijas nei pačios atlikimo technikos, rašome pranešime.

Operos žanrui A. Scarlatti sukūrė visą eilę inovacijų, kurios vėliau buvo sėkmingai pritaikomos ir net vadinamos jo vardu. „Scarlatiana“ vadinama taisyklė, kad draminę operą turi sudaryti trys dalys, vėliau tapusi klasikinės simfonijos taisykle. Jo laikais styginiai instrumentai būdavo naudojami tik kūrinio pradžiai ir intarpams, tuo tarpu A. Scarlatti sugalvojo pradžią su visu orkestru. Tai jis pasiūlė vokalui akompanuoti ne vienu instrumentu, bet visu orkestru, įtraukti daugiau styginių ir pučiamųjų instrumentų. Triūbos, fleitos, obojai buvo naudojami tam tikriems efektams išgauti. Jo sumanymu orkestre atsirado rago garsas.

Muzikos pasaulyje A. Scarlatti vadinamas genijumi. Jis sukūrė daugiau nei 100 operų, 400 dainų vokalui, 200 muzikos kūrinių mišioms bei instrumentinių kompozicijų.

„A. Scarlatti muzika – rafinuota, prabangi ir labai graži. Tikiu, kad mano interpretacija patiks Lietuvos klausytojams“, – cituojamas D. Ravini.

Vilniaus rotušėje gegužės 5 d. koncertuosiančiam tenorui akomponuos pianistas Linas Dužinskas, renginį pristatys aktorė Edita Užaitė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...