captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Kino pavasario“ konkursinių programų filmus vertins kino profesionalai iš 11 šalių

Jubiliejinis „Kino pavasaris“ pasiekė naują etapą: šeštadienio vakarą Vilniuje pristatytos net keturios 20-ąjį kartą vyksiančio festivalio konkursinės programos. Jose varžysis filmai iš Vidurio ir Rytų Europos, Baltijos šalių, taip pat trumpametražiai ir studentiški filmai. Juos vertins tarptautinė komisija, kurioje – kino profesionalai iš 11 skirtingų šalių.
Kino filmų programos „Nauja Europa – nauji vardai“ vertinimo komisija. Gyčio Matiuko ir Audriaus Solomino nuotr.
Kino filmų programos „Nauja Europa – nauji vardai“ vertinimo komisija. Gyčio Matiuko ir Audriaus Solomino nuotr.

Jubiliejinis „Kino pavasaris“ pasiekė naują etapą: šeštadienio vakarą Vilniuje pristatytos net keturios 20-ąjį kartą vyksiančio festivalio konkursinės programos. Jose varžysis filmai iš Vidurio ir Rytų Europos, Baltijos šalių, taip pat trumpametražiai ir studentiški filmai. Juos vertins tarptautinė komisija, kurioje – kino profesionalai iš 11 skirtingų šalių.

Programų pristatymas įvyko kino centre „Forum Cinemas Vingis“. Jame dalyvavo tiek kino kūrėjai, tiek komisijos nariai. Vakarą vedė Rolandas Vilkončius.

„Šįvakar prasideda naujas festivalio etapas. Dėkui visiems komisijos nariams, kad sutiko vertinti filmus. Patikėkit, tai yra tikrai sunkus darbas“, susirinkusiuosius sveikino „Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė.

„Daug kam iš mūsų tai yra pirmasis kartas, kai esame „Kino pavasaryje“. Mums didelis džiaugsmas ir garbė vertinti šiuos filmus. Jie tikrai daug žada. Tikimės, kad mūsų sprendimas žiūrovams patiks. O jeigu ne – jau žinote, kaip mes atrodome“, juokavo žiuri narys, festivalių programų kuratorius ir filmų prodiuseris italas Paolo Bertolinis.

Filmai nuo Ukrainos iki Vengrijos

ERGO draudimo grupės remiamoje programoje „Nauja Europa – nauji vardai“ – 10 filmų iš daugybę dar neatrastų kino talentų užauginusios Vidurio ir Rytų Europos. Filmai atrinkti pagal du pagrindinius kriterijus: originalų požiūrį į kino raiškos priemones ir savojo tapatumo akcentavimą.

Programa dėmesį skiria naujiems kino kūrėjams: joje gali dalyvauti tik debiutiniai ar antrieji režisierių filmai. Jie varžysis dėl geriausio filmo, geriausio režisieriaus ir geriausio aktoriaus bei aktorės apdovanojimų.

Tarp konkurso dalyvių – vienas labiausiai paliečiančių festivalio filmų, Ukrainos kurčiųjų internato drama (filme kalbama gestų kalba, be subtitrų) „Gentis“ („The Tribe“), Sandanso kino festivalyje apdovanota lietuviška juosta „Sangailės vasara“ („The Summer of Sangaile“), slovakų boksininko istorija „Koza“, Bulgarijos mokyklos drama „Pamoka“ („The Lesson“), šiurpinantis serbų filmas apie tarp vilkų užaugusį berniuką „Niekieno vaikas“ („No One‘s Child“).

 

Į programą taip pat įtraukti geriausi kaimyninių Baltijos šalių naujojo kino pavyzdžiai: sėkmingiausias praėjusių metų latvių filmas „Modris“ apie mokyklos nelankantį berniuką, Švedijos, Prancūzijos, Lenkijos kino festivaliuose apdovanota Estijos drama apie trėmimus į Sibirą „Vėjų kryžkelėje“ („In the Crosswind“). Lenkiją atstovauja juosta rodanti tėvo ir sūnaus kelionę plaustu „Šauksmas“ („Calling“). Komplikuotus tėvų ir vaikų santykius aiškinsis ir net du vengrų filmai: „Pomirtinis gyvenimas“ („Afterlife“) ir programą atidaręs „Dėl nepaaiškinamos priežasties“ („For Some Inexplicable Reason“).

Šios programos žiuri nariai yra festivalių programų kuratorius, kino kritikas, prodiuseris italas Paolo Bertolinis, Turkijos kino kritikė Esin Kucuktepepinar, Čilės režisierius Cristianas Jimenezas, Rumunijos aktorius Vladas Ivanovas ir Izraelio aktorė Hadas Yarona.

Programos „Nauja Europa – nauji vardai“ filmus vertins ir tarptautinės art kino teatrų ir festivalio konfederacijos CICAE žiuri nariai iš Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos. CICAE atstovauja trims tūkstančiams kino salių beveik 30-yje šalių nuo Europos iki Lotynų Amerikos ir Afrikos.

Tarptautinės art kino teatrų ir festivalio konfederacijos CICAE žiuri nariai. Gyčio Matiuko ir Audriaus Solomino nuotr.

„Mūsų veikla yra dedikuota arthouse kinui. Pasirinktą filmą rodysime savo kanalais, reklamuosime. Tikimės, kad tai padės filmui būti pamatytam didesniam skaičiui žmonių“, kalbėjo CICAE atstovas, kino kuratorius iš Prancūzijos Gregory Le Perifas.

Baltijos filmų programoje – ir „Oskaro“ laimėtojas

Baltijos šalių kinas sukuriamas ne tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Antrus metus vykstančioje bendrovės „Baltisches Haus“ programoje „Baltijos žvilgsnis“ įtraukta 10 filmų iš visų Baltijos regiono šalių ir dar daugiau.

Vienas stipriausių programos filmų – „Oskarui“ nominuoto režisieriaus Danijoje gyvenančio amerikiečio režisieriaus Joshua Oppenheimerio dokumentika apie Indonezijos genocido aukas „Tylos žvilgsnis“ („The Look of Silence“). Ne mažiau emocionalus yra kitas į konkursinę programą atrinktas filmas iš Danijos – eutanaziją analizuojantis „Rami širdis“ („Silent Heart“), kurią režisavo „Oskarą“ ir „Auksinį gaublį“ laimėjęs danų režisierius Bille`as Augustas.

Programoje bus ir vienas animacinis filmas: Niujorke gyvenančios latvių režisierės „Akmenys mano kišenėse“ („Rocks In My Pockets“), kuriame animatorė su humoru kalba apie savo pačios ir savo giminės moterų patirtą depresiją.

„Baltijos žvilgsnyje“ įtraukti du filmai iš Lenkijos: „Kūnas“ („Body“), nagrinėjantis tris visiškai skirtingus požiūrius į žmogaus kūną ir kurčiosios mergaitės istoriją Vroclave dokomentuojanti „Tylos karalaitė“ („The Queen of Silence“). Skandinavišką kiną atstovaus švedų drama apie jauną merginą „Nesava“ („Underdog“) ir suomių poros istorija „Jie pabėgo“ („They Have Escaped“).

Filmo „Dėl nepaaiškinamos priežasties“  pristatymas:

Į programą įtraukti ir du Rusijos filmai: ironiška drama apie paskutinę Rusijos pionierių kartą, sau nerandančią vietos po dabartine Maskvos saule „Pionieriai herojai“ („Pioneer Heroes“) ir maištingas ir avangardinis „Revoliucijos angelai“ („Angels of Revolution“). „Baltijos žvilgsnyje“ yra ir vienas Vokietijos filmas: „Feniksas“ („Phoenix“) apie pokarinį Berlyną.

„Baltijos žvilgsnio“ filmus vertins festivalio „Trys kontinentai“ vadovas prancūzas Jerome‘as Baronas, Bulgarijos režisierė ir prodiuserė Maya Vitkova, Armėnijos kino kuratorė Susanna Harutyunyan, Turkijos kino kritikas ir režisierius, festivalio programų kuratorius Ahmetas Boyacioglu‘as bei asociacijos „Film New Europe“ vykdančioji direktorė čekė Marketa Hodouskova.

„Nemažai laiko praleidžiu keliaudamas po kino festivalius, džiaugiuosi, kad atvykau ir į Vilnių. Mums, visiems čia esantiems, svarbu pažinti Baltijos šalių kiną. Gerai, kad šiandien visą dieną lijo – jei ir toliau taip, reiškia, kad likusį laiką galėsime ramiai praleisti kino salėje“, juokavo J. Baronas.

Žiuri išrinks, kuriam filmui atiteks pagrindinis „Baltijos žvilgsnio“ prizas, taip pat bus apdovanoti konkursinės programos geriausias režisierius, aktorė ir aktorius.

Bus renkamas ir geriausias trumpametražis bei studentiškas filmai

Ne visi puikūs filmai turi trukti pusantros valandos ir daugiau. Kaip ir kasmet, „Kino pavasaris“ skatina kino kūrėjus specialioje „Trumpas konkursas“ programoje. Joje varžysis 32 trumpametražiai filmai, kuriuos režisavo Rytų ir Vidurio Europos režisieriai.

Trumpametražių filmų vertinimo žiuri. Gyčio Matiuko ir Audriaus Solomino nuotr.

Šiuos filmus taip pat vertins tarptautinė žiuri, kurią sudaro D. Britanijos kino kritikė Carmen Gray, prancūzų prodiuseris Guillaume de Seille, Vokietijos kino festivalių organizatorius Christianas Modersbachas, turkų režisierius Kaanas Mujdecis bei JAV gyvenantis režisierius ir prodiuseris Vincas Sruoginis.

„Žiūrėti trumpus filmus irgi yra svarbu – juk į kiekvieną filmą sudėta kažkieno aistra. Neabejoju, kad pamatysime daug naujų talentų“, - programų pristatyme kalbėjo V. Sruoginis.

Pabaigoje festivalio organizatoriai paskelbė ir apie jauniesiems kino kūrėjams skirtą „Studentiško filmo konkursą“. Čia dalyvauja 10 studentiškų kino darbų iš Lietuvos ir užsienio kino mokyklų. Juos vertins nacionalinė komisija: filmo „Lošėjas“ režisierius ir scenaristas Ignas Jonynas, kino, meno ir vizualumo tyrinėtoja Natalija Arlauskaitė bei filmų „Aurora“, „Artimos šviesos“ ir „Anarchija Žirmūnuose“ prodiuserė Ieva Norvilienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...