captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniuje bus paminėtos V. Neveravičiaus gimimo 200-osios metinės

Vilniaus paveikslų galerijoje trečiadienį vyks vakaras, skirtas dailininko Vladislovo Neveravičiaus 200-osioms gimimo metinėms. Čia taip pat eksponuojama paroda „Vladislovo Neveravičiaus studijoje“.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Vilniaus paveikslų galerijoje trečiadienį vyks vakaras, skirtas dailininko Vladislovo Neveravičiaus 200-osioms gimimo metinėms. Čia taip pat eksponuojama paroda „Vladislovo Neveravičiaus studijoje“.

Dailininko V. Neveravičiaus kūrybinis palikimas išsibarstęs po pasaulį. Aštuoniolika jo paveikslų turi Lietuvos dailės muziejus, juos 1959 metais mainų būdu perdavė Lvovo paveikslų galerija. Kūriniai yra iš V. Neveravičiaus palikimo, testamentu užrašyto Osolinskių nacionaliniam fondui ir iki mirties buvo dailininko studijoje. Tai, pasak muziejininkų, paskatino jubiliejui skirtą parodą įrengti kaip studiją.

V. Neveravičius gimė Marcybiliškių dvarelyje Vileikos apskrityje Minsko gubernijoje. Dailės studijas pradėjo Vilniaus universitete, kur piešimo ir tapybos jį mokė Jonas Rustemas. Dalyvavo 1831 metų sukilime, todėl buvo priverstas emigruoti. Apsigyveno Lvove, vėliau persikėlė į Vieną. Vienos dailės akademijoje studijavo tapybą, kurį laiką tobulinosi Romoje. 1843 metais persikėlė į Paryžių, ten ir mirė 1891 metais.

Kilnojamą ir nekilnojamą turtą – aliejinius paveikslus, akvareles, piešinius, prancūzų bronzos dirbinius, įvairias senienas, keliasdešimt knygų ir 200 tūkst. frankų vertės vilą Monmoransyje – testamentu paliko Osolinskių nacionaliniam fondui Lvove.

Dailininkas tapė portretus ir portretines miniatiūras, sukūrė religinio turinio paveikslų, buitinio žanro kompozicijų. Dar gyvenant Vienoje jauną dailininką išgarsino paveikslas „Šv. Marija Magdalietė“. V. Neveravičius, kaip piešėjas ir iliustratorius, savo gyvenimo tikslu laikė Adomo Mickevičiaus poemų iliustravimą.

Jis parengė ir savo lėšomis 1851 metais Paryžiuje išleido iliustruotą poemų „Konradas Valenrodas“ ir „Gražina“ leidimą trimis kalbomis (lenkų, prancūzų ir anglų). Tuo metu tai buvo vienas gražiausių iliustruotų leidinių, puoštas šimtu medžio graviūrų. Puošniai įrištas knygas padovanojo Napoleonui III, imperatoriui Pranciškui Juozapui I, Prūsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui IV, Saksonijos karaliui Jonui I ir kitiems žymiems asmenims.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...