captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dailininkė J. Šmidtienė: gera jaustis didelės šventės kūrėja

Beveik pusė iš keliasdešimties tūkstančių Delfi.lt skaitytojų balsavo už auksinę Kauno kalėdinę eglę, pripažindami ja gražiausia šventine egle Lietuvoje. Toks laimėjimas Rotušės aikštėje kauniečius bei jų svečius džiuginančiai pagrindinei Kauno eglei atitenka ketvirtus metus iš eilės.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Beveik pusė iš keliasdešimties tūkstančių Delfi.lt skaitytojų balsavo už auksinę Kauno kalėdinę eglę, pripažindami ja gražiausia šventine egle Lietuvoje. Toks laimėjimas Rotušės aikštėje kauniečius bei jų svečius džiuginančiai pagrindinei Kauno eglei atitenka ketvirtus metus iš eilės.

Ir visas tokį konkursą laimėjusias kalėdines egles sukūrė kaunietė dailininkė, tekstilininkė Jolanta Šmidtienė. Įgyvendinant šiemetinę idėją, jai talkino kiti Kauno menininkai, tapę autoriais aplink auksinę eglę judančių auksinių angelų.

Kaip jaučiatės vėl tapusi gražiausios Lietuvoje kalėdinės eglės autore?

Jaučiuosi visai normaliai, kasdieniškai. Žinoma, džiugu būna išgirdus tokią žinią, bet kartu tai tampa ir tam tikru įpareigojimu ateičiai. Ar nepritrūks idėjų kitąmet, ar paskui nenusivils visi tavimi pasitikintys bei tikintys, jog drauge su talkininkais tikrai gali sukurti kalėdinį stebuklą, kuris būtų mielas kiekvienam atėjusiam Kauno senamiestyje į Rotušės aikštę? Todėl didelės euforijos iš manęs nesitikėkit, juolab kad ji man ir „nelimpa".

Iš pradžių, nuo 2000-ųjų Jūs su kolegėmis tekstilininkėmis prieš Šventas Kalėdas labai išradingai Senamiestyje papuošdavote M. Valančiaus gatvę, kurioje yra ir jūsiškė galerija „Balta“. Paskui neapsiribojote tik ta gatve, bet dar ėmėtės gan atsakingo projekto – papuošti pagrindinę Kauno viešoj erdvėj žaliaskarę. Tiesa, Jūsų valia ji ne visada žalia būdavo. Tad kuri iš paeiliui kasmet sukurtų 4 labai skirtingų kalėdinių eglių Jums, kaip menininkei, dabar atrodo pati mieliausia?

Kiekviena šventinė eglė savaip yra ir miela, ir brangi, bet įsimintiniausia man – gal pati pirmoji, Rotušės aikštėje stovėjusi prieš 4 metus. Tuomet buvo nežinomybė, ekstrymas, nes, kaip sakėt, ne kokią tradicinę žaliaskarę tada sugalvojom puošti, bet pasigaminti baltą – šerkšno eglę.

Beje, galima sakyti, kad ji dar tebegyvuoja. Atskiromis detalėmis šios žiemos pradžioje pabiręs šerkšo motyvas eina per įvairias Kauno vietas. Tad pagrindinę savo misiją – džiuginti kauniečius, padėti jiems susikurti šventinę nuotaiką – ši eglė tebetęsia.

Manyčiau, tuomet, kai ėmėmės ją kurti, tikrai labai rizikavome. Nes pirmąją savo didžiąją eglę ne iš kokių šakų komponavome, bet pynėme iš polietilėno plėvelės. Labai padėjo mums geraširdžių kauniečių palaikymas. Talkininkų nemažai buvo – studentų, moksleivių, nes daug rankų darbo reikėjo. Galima sakyti, eglę kurti padėjo didžiuma Senamiesčio bendruomenės – mus sušalusius šildė, vaišino, talkos siūlė.

Dabar to palaikymo mažiau jaučiame, todėl ir baimė kartais atsiranda – ar patiks tai, ką sukūrei, ar nesakys: pernai Rotušės aikštės eglutė buvo gražesnė? Nors puikiai supranti, kad kada nors taip gali pasakyti, bet vis tiek norisi, kad tas „kada nors" dar negreit būtų.

Manyčiau, nelabai kas ir pamena, jog Jūs savo kūrybinio kelio pradžioje buvote Pantomimos teatro artistė. Bet daug kas girdėjo, jog esate menų magistrė, aktyviai kurianti menininkė, miesto kultūros projektų vadovė. Kolegos, neabejotinai, žino, kad J. Šmidtienė dar yra Tekstilinikų ir dailininkų gildijos steigėja bei vadovė, menų studijų pedagogė, netgi Anglijos menininkų – siuvinėtojų gildijos „Art of Stitch“ narė.

Surengėte nemažai autorinių parodų, savo darbus eksponuojate Lietuvoje bei užsienyje, pelnėte gražių (ir tarptautinių) apdovanojimų. Tačiau daug kam atrodo, jog labiausiai Jus išgarsino unikalios bei originalios kalėdinės eglės, gyvuojančios gana trumpą laiko atkarpą. Ar dėl to kartais meno kūrėjai nebūna apmaudu?

Ar čia tikrai išgarsinimas? Net susimąsčiau tokį Jūsų klausimą išgirdusi. Aišku, kalėdinė eglė – sezoninis dalykas. Bet pirmiausia ne apie tai reikia galvoti. Eglutė – tai šventė, o tai – svarbiausia. Manyčiau, ji tikrai ilgam išlieka žmonių atmintyje, tai sezoniškumas tarsi „išsitrina“. Apmaudo tikrai nejaučiu.

Pernykštė Jūsų sukurta gražiausia Lietuvoje – smaragdinė – kalėdinė eglė (iš žalių plastiko butelių) įsimins daug kam ir ilgam. Ne vien Lietuvoje, nes ji pateko į Gineso rekordų knygą. Gal taip pat šis kūrinys jo autorei praskynė kelius į tarptautinį pripažinimą, kas nors teko iš to Jums asmeniškai?

Teko, sertifikatas. O daugiau niekas tikrai nepasikeitė. Jeigu neminėsim iš Italijos, iš Parmos miesto, kuris pripažintas žaliuoju Europos miestu, atskriejęs prašymas smaragdine egle padabinti šįmet centrinę jo aikštę.

Duomenis apie Kauno Rotušės aikštę Parmos kalėdinių švenčių rengėjai kaip tik iš Gineso atstovybės ir gavo. Italai su mumis visada detales derino, pinigų skyrė tam projektui, netgi numatė, kur mes atvykę į Parmą laikinai apsigyventume.

Tai ar nukeliavo prieš šias Kalėdas pernykštė Kauno eglė iki Parmos?

Deja, ne. Visų pirma prašymas iš Parmos pas mus atėjo per vėlai. Antra, aš neturiu specialiai kalėdinės eglutės projektui įgyvendinti reikalingų darbuotojų. Profesionalios komandos nėra, yra tik savanorystė, o ji ne viską gali.

Smaragdinės eglės detales, žinoma, galėjome nuvežti į Parmą, tačiau jos pagrindo – ne. Jis toliau „tarnauja“ Kaune. Būtume turėję daugiau laiko, naują eglės karkasą (konstrukciją) išvykai į Italiją parūpintume, tačiau tam laiko nebuvo.

O kur šiemetinius originalius auksinės eglės angelus po švenčių padėsit, ar jie ateityje dar „gyvens“ kaip kalėdinės puošmenos?

Eglę nupuošti planuojama po Trijų Karalių šventės, dar leidus kauniečiams ja bent savaitę ilgiau pasidžiaugti. Jei prasti orai nesutrukdys, auksinė eglė Rotušės aikštę paliks sausio 15-ąją.

Jeigu priims „Tautos namai“ (šis Kauno kultūros centras yra kalėdinių miesto švenčių rengėjas), eglės angelai laikinai pagyvens jų pastogėje. Jei ne, teks mums nuomotis, kaip ankstesniais metais, kokį angarą, nes į galerijos sandėliuką tikrai tos didelės angelų figūros netilps.

Galvoju ateityje tęsti šį projektą, tad angelams tikrai bus ką veikti Kauno senamiestyje. Visai būtų priimtina, jei Senamiestis virstų Angelų miesteliu. Juk Rotušės aikštė – unikali. Ji yra tarp 4 bažnyčių, tad angelai tai erdvei, neabejotinai, labai pritinka.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...