captcha

Jūsų klausimas priimtas

Trakų pilyje – paroda „Atkurtai Lietuvai – 25 metai“

Kovo 10-ą dieną, antradienį, 16.30 val. Trakų salos pilyje vyks parodos „Atkurtai Lietuvai – 25 metai“ atidarymas. Parodoje eksponuojami prieš ketvirtį amžiaus atkurtos mūsų valstybės simboliai – herbas, vėliava, apdovanojimai. Naujai išrinktas parlamentas dar prieš 1990 m. kovo 11 d. ėmėsi simbolių keitimo ir priėmė įstatymą „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“. Šiuo įstatymu nutarta valstybę vadinti Lietuvos Respublika ir  vartoti oficialų Lietuvos Respublikos valstybės herbą ir ženklą – Vytį.
Trakų pilis naktį. K. Vanago nuotr.
Trakų pilis naktį. K. Vanago nuotr.

Kovo 10-ą dieną, antradienį, 16.30 val. Trakų salos pilyje vyks parodos „Atkurtai Lietuvai – 25 metai“ atidarymas. Parodoje eksponuojami prieš ketvirtį amžiaus atkurtos mūsų valstybės simboliai – herbas, vėliava, apdovanojimai. Naujai išrinktas parlamentas dar prieš 1990 m. kovo 11 d. ėmėsi simbolių keitimo ir priėmė įstatymą „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“. Šiuo įstatymu nutarta valstybę vadinti Lietuvos Respublika ir  vartoti oficialų Lietuvos Respublikos valstybės herbą ir ženklą – Vytį.

„1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas yra ypatinga šventė Trakų krašto žmonėms, glaudžiai susijusi su  Trispalvės vėliavos iškėlimu Trakų salos pilies bokšte 1988 metais. Tai buvo  žingsnis į nepriklausomos valstybės atkūrimo pradžią, – dalijasi prisiminimais Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas. – Kasmet, artėjant Kovo 11-ajai, rengdamas  parodas muziejus kviečia prisiminti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę“.

25 Nepriklausomybės metai – tai ir valstybės simbolių kūrimo istorija. Valstybės simboliai yra ir jos apdovanojimai. 1991 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė įstatymą, kuriuo buvo atkurtas Vyčio Kryžiaus ordinas, rugsėjo 12 d. buvo primtas Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas, kuriuo atkurti visi kiti Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. apdovanojimai.

Šioje parodoje lankytojai galės susipažinti su antrosios Nepriklausomybės laikotarpio valstybiniais apdovanojimais bei svarbiausių valstybinių institucijų – Lietuvos banko, Lietuvos pašto veikla: leistais laikinaisiais pinigais–talonais, litais, kaldintomis monetomis, filatelijos istorija. Parodoje bus primenama 1992 m. referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuria buvo atkurta Prezidento institucija. Pirmieji Prezidento rinkimai atkurtoje Lietuvos Respublikoje įvyko praėjus beveik trims metams po Nepriklausomybės atkūrimo – 1993 metais.

Parodos atidaryme dalyvaus Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Rudzys.

Aleksandras Makejevas. V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Muzikine vakaro dalimi taps Aleksandro Makejevo atliekama autorinė kūryba – ryški, savita stilistika, aštrūs dainų tekstai, prikimęs balsas jau tapo atlikėjo vizitine kortele. „Džiaugiuosi priklausydamas tai kartai, kuri dar mena tą, kitą, „ikinepriklausomybinę“ Lietuvą, – sako A. Makejevas. – Dėl to galiu daug ką palyginti. Suprantu jaunąją kartą, kuri sunkiai suvokia valstybinių švenčių svarbą, jiems sunku objektyviai vertinti laisvę – jie jau gimė nepriklausomoje valstybėje. Dažnai matau, kad nepriklausomybė ir laisvė – ne visada tapatūs dalykai.“

Paklausus, kas yra Aleksandro Makejevo Lietuva, jis atsako, kaip visad tiesmukai. „Lietuva – tai politikai, kuriuos išsirenkame, juos palaikantys „raudonieji“ ar „megztos beretės“, buvę milicininkai ar KGB elitas, grįžę į gimtinę tremtiniai ar buvę partizanai, tai ir kriminalai, ir kultūros naujienos, tai dori katalikai ir seksualinės mažumos. Naujieji oligarchai bei savanoriai jaunieji emigrantai, ieškantys sotesnio kąsnio, „norvegijose“ prarandantys vaikus, taip pat yra Lietuva. Ir aš, Aleksandras Makejevas, esu Lietuva. Mano dainos apie valstybę yra, kaip ir ji pati, labai skirtingos – vienos persmelktos senovinio patriotizmo, kitos – rodančios gyvenimo grimasas. Aš tokioj Lietuvoj gyvenu, tokią ją matau, jaučiu, apie tokią dainuoju“. Dainų autoriui bei atlikėjui pritars Augustė Gaidytė.

Tik nuo mūsų pačių priklauso, ar sugebame suvokti, įprasminti garbingų Valstybės praeities įvykių svarbą, ar galime justi meilę Tėvynei, jos kultūrai, istorijai, uždegti tuo jaunąją kartą, kuri likusi be šaknų gimtajame krašte netruks išsisklaidyti po kitas šalis.

Trakų salos pilyje paroda bus eksponuojama iki balandžio 6 dienos. Renginį, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, organizuoja Trakų istorijos muziejus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...