captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus mažajam teatrui – 25–eri

Vilniaus mažajam teatrui pirmadienį – dvidešimt penkeri. Jis gimė 1990 metų kovo 2 dieną ir yra devyneriomis dienomis vyresnis už atkurtąją Lietuvos Respubliką.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Vilniaus mažajam teatrui pirmadienį – dvidešimt penkeri. Jis gimė 1990 metų kovo 2 dieną ir yra devyneriomis dienomis vyresnis už atkurtąją Lietuvos Respubliką.

Šventinėje spaudos konferencijoje, į kurią žurnalistus pakvietė VMT įkūrėjai: maestro Rimas Tuminas, kompozitorius Faustas Latėnas ir scenografas Adomas Jacovskis, buvo pasidžiaugta, jog į VMT – kartu su režisiere Gabriele Tuminaite – atėjo nauja jauna karta, kad teatras yra gyvas ir besikeičiantis, kalbantis apie amžinąsias vertybes – harmoniją ir grožį. Maestro Rimui Tuminui norėtųsi matyti jį gilų ir paradoksalų.

„Kad jis smogtų mums į paširdžius. Bet neniekintų, nemokytų, nenurodinėtų. O pakylėtų mus gyvenimui. Kad pamačius spektaklį, norėtųsi sakyti: eisiu, gyvensiu, nepasiduosiu, nugalėsiu. Reikia auginti nugalėtojų kartą“.

Vilniaus mažojo teatro šventinių renginių savaitė pavadinta „Rytoj – diena ir šventė“. O kokios Rytojaus dienos jam linkėtų žmonės, kūrę teatrą prieš ketvirtį amžiaus?

„Labai sunkus klausimas. Jeigu teatro meno vadovai žinotų atsakymą į šį klausimą, tai jie būtų laimingi žmonės. Aišku, norėčiau, kad čia virtų gyvenimas. Kad ateitų jauni, kūrybingi režisieriai. Režisieriai – darboholikai, kurie nebijotų apsirikti, kurie nebijotų nesėkmių, tada pastatymai bus sėkmingi. Kai bus sėkmingi pastatymai, tai bus puikus teatras. Jis ir dabar geras. Yra puikūs aktoriai. Yra gerų režisierių. Bet man norisi, kad jauni žmonės dar labiau norėtų dirbti, kad jie veržtųsi į sceną. Kovotų dėl jos, – mintimis dalijosi Adomas Jacovskis.

Kompozitorius F. Latėnas pridūrė, kad „Visi laisvi kampai turi būti užimti repeticijomis. Turi būti ruošiami ir monospektakliai, ir poezijos vakarai. Norėtųsi, kad kultūros politika būtų dosnesnė menui, kultūrai, kad kultūros žmogus galėtų save skirti daugiau tam teatrui, kuriame jis dirba, o nesiblaškytų, kur daugiau uždirbti. Galbūt kartais reikia pasiaukoti, padirbėti su rimta medžiaga ir pasiūlyti ją teatrui (...) Mes irgi neturėjom nei mašinų, nei butų, bet mes dirbom, dirbom ir dirbom. Gerovė ateina su amžium. Ne iš karto visi viską turi. Jaunam žmogui duota žymiai daugiau jėgų ir energijos, kad jis galėtų kurti sau gerovę ir vaidmenis. Mums jau užtektų jėgų tik kurti spektaklius. Jau gerovės nebesinori kurti“.

Per 25 metus Vilniaus mažasis teatras žiūrovus pakvietė į 65 premjeras. Teatro vizitinėmis kortelėmis tapo tokie spektakliai kaip: „Vyšnių sodas“, „Trys seserys“, „Nusišypsok mums Viešpatie“, „Mistras“, „Revizorius“, „Maskaradas“, „Madagaskaras“. Šiuo metu teatro erdvėse repetuojamas naujas Rimo Tumino spektaklis „Minetis“, kuris taps dar vienu teatro įvykiu. Juo ir prasidės šventinių renginių savaitė „Rytoj – diena ir šventė“ (kovo 5 , 6, 27 ir 28 dienomis). Nekantriai laukiama įspūdingo Davido Geringo bei Vladimiro Tarasovo bei Vilniaus mažojo teatro trupės Concerto Grosso – „Bach Plus“ (Kovo 8 dieną) bei vieno produktyviausių šiuolaikinio teatro kompozitoriaus – Fausto Latėno autorinio koncerto (Kovo 7 dieną). Styginių kvartetas „Art Vio“ atliks kompozitoriaus pjesę styginių kvartetui, sonatas smuikui ir fortepijonui, fortepijoninį trio. Koncerto vedėjas – Viktoras Gerulaitis.

Teatro ir kino kompozitoriaus, akademinės muzikos kūrėjo Fausto Latėno kūrybinėje biografijoje – daugiau nei 300 darbų Lietuvos ir užsienio teatruose, daugiau nei 20 darbų meniniuose, dokumentiniuose ir televizijos filmuose, TV spektakliuose, apie pusšimtį kūrinių orkestrui, solo instrumentams, vokalui ir chorui. Kompozitoriaus kūryba teatre, kine, akademinės muzikos kompozicijos įvertintos daugybe apdovanojimų ir premijų. Teatro pasaulyje F. Latėnas atsidūrė 1976-aisiais ir ilgam įleido šaknis – per beveik keturis dešimtmečius nuo teatro nenutolo nė per žingsnį. Kūrybinė Latėno biografija tapo dalimi ir lietuvių teatro muzikos, ir režisūros istorijos, kuri tęsiasi iki šiol, keičiantis kartoms ir spektaklio sampratai.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas F. Latėnas yra ne tik produktyviausias šiuolaikinio teatro kompozitorius, bet ir vienas ryškiausių menininkų, garsinančių Lietuvos vardą už jos ribų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...