captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Kuprevičius: technologijos yra visiška tuštuma, jei jose nedalyvauja menas

Vienas iškiliausių Lietuvos kompozitorių Giedrius Kuprevičius šį ketvirtadienį kviečia į dar vieną atvirų paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ susitikimą. KTU Kultūros centre muzikas dalinsis savo mintimis tema „Kultūrų technologijų kultūra“, rašoma KTU pranešime.
KTU archyvo nuotr.
KTU archyvo nuotr.

Vienas iškiliausių Lietuvos kompozitorių Giedrius Kuprevičius šį ketvirtadienį kviečia į dar vieną atvirų paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ susitikimą. KTU Kultūros centre muzikas dalinsis savo mintimis tema „Kultūrų technologijų kultūra“, rašoma KTU pranešime.

Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaro G. Kuprevičiaus teigimu, tiek šioje, tiek ir būsimose paskaitose lankytojai galės pajausti, kad menas negali gyventi be technologijų taip pat, kaip ir technologijos yra visiška tuštuma, jei jose nedalyvauja menas. 

― Ketvirtosios Jūsų paskaitos iš ciklo „Menas ir technologijos“ pavadinime žodis „kultūra“ pasikartoja netgi du kartus. Kokia yra kultūros reikšmė technologijų pasaulyje? Inovacijos ir išradimai turėtų užimti svarbiausias vietas?

Žmogus iš prigimties turi tris nuolatos tarpusavyje konfliktuojančias savybes – poreikį kurti, saugoti ir griauti. Pirmose dvejose poelgius lemia kultūra, trečiojoje – instinktai, kurių turinys yra ištyrinėtas mažiausiai. Todėl kultūros mechanizmų pažinimas gali priartinti ir prie samprotavimų, kaip išvengti to mechanizmo lūžių. Inovacijos taipogi susideda iš tų trijų mano paminėtų savybių, tad nereikia galvoti, kad jos tik gėrybė.

― Kas šiandien sieja kultūrą ir technologijas? Ar technologijos ir kultūra viena kitą papildo, ar tarp jų egzistuoja priešprieša?

Yra laikotarpių, kuomet technologijos sureikšminamos ir suabsoliutinamos. Tai regime karo doktrinų srityje, nes jau niekas nesimuša vien kumščiais, arba medicinoje, kuomet iš akiračio pranyksta ligonis. Tai priartina prie griovimo, nors deklaracijose kalbama kitaip.

Esu įsitikinęs, kad priešpriešos tarp technologijų ir kultūros nėra, nes tai dvi dalys to paties reiškinio, deja, dėl filosofinės minties stygiaus dabarties žmonių gyvenimo atskirtos viena nuo kitos. Reikia jas kuo greičiau vėl suvesti draugėn. 

― Kokį poveikį kultūrai turi technologijų kaita ir modernėjimas?

Nuolatinį. Visos epochos savo laiku buvo sklidinos modernumo ir pokyčių. Sustoti laike neįmanoma, net jei jis amžinas.

― Kokia kultūrų technologijų kultūra pasižymi Lietuva?

Progresyvia ir konservatyvia. Iš vienos pusės atviri naujovėms, iš karto jų išsigąstame arba ištisus metus svarstome, ar tai „apsimoka“. Pasakyčiau dar griežčiau – pastaruoju metu pasaulį suvokiame labai primityviai ir todėl daugelyje sričių nebegalime būti avangarde. Tokią situaciją lemia bendrosios kultūros stygius.

― Kokiais būdais naujosios technologijos gali praturtinti kultūrą ir kultūrinius reiškinius?

Sakyčiau, kad procesas yra atvirkštinis: visus technologinius sprendimus diktuoja civilizacija, kuri iš esmės remiasi humanizmo dėsniais. Šie gi be kultūros neveikia.

― Technologijų kultūra neužgožia tradicinės kultūros? Ar neįžvelgiate grėsmės tautiniam tapatumui?

Užgožia, jei toji kultūra silpna ar prisitaikėliška. Tokių apraiškų daugelyje pasaulio vietų tikrai daug. Pavyzdžiui, Belgijos kultūra daugeliui iš viso nežinoma, nors iš ten sklinda visa Europos Sąjungos doktrina.

Gal todėl ji ir turi problemų, nes vietoje, kurioje toji doktrina tūno, kultūros reikalai bene patys prasčiausi. Tačiau čia jau identiteto problemos. Lietuviai ir latviai – paskutinės klasikinės baltų gentys, o tokių genčių būta devyniolikos...

― Ar nemanote, kad kūrybiškumui, idėjų sklaidai ir pažangumui sukurta skaitmeninė technologija ― internetas ― naikina pasaulio kūrybinį turinį?

Priešingai. Tie procesai yra žavūs ir būtini. Interneto turinys parodo, kokia neįtikėtina kūrybinė įvairovė mus supa. Panardžius po pasaulinį voratinklį gimsta daug naujų minčių ir idėjų. Svarbu tik surasti tinkamus raktinius žodžius.

― Kokią matote technologijų kultūrų ateitį? Ji daug žadanti ar miglota?

Visa ateitis visuomet rūke, jos neįmanoma nuspėti net su kavos tirščiais. Viena tik tikra – kol Žemėje gyvens žmogus, visus procesus lydės kūryba, sargyba ir griovimas. Keisis tik technologijos. Tik pageidautina, kad jos gyvuotų tandeme su kultūra. Būtų mažiau griovimo.

***

Atvirų paskaitų ciklas su G. Kuprevičiumi vyksta KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) 6 aukšto salėje ketvirtadieniais nuo 18 iki 19.30 val.

Paskaitų tvarkaraštis:

2015 kovo 5 d.  Kultūrų technologijų kultūra;

2015 balandžio 2 d. Ornitologijos metamorfozės. Velykų laikas;

2015 gegužės 7 d.  Ne tik muzikos instrumentų pjūvis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...