captcha

Jūsų klausimas priimtas

Architektas R. Palekas: mielai suprojektuočiau ir kėdę, ir inkilą

Architektas Rolandas Palekas yra vienas iš šešių iškilių menininkų, kuriems vasario 16-ąją bus įteiktos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos. R. Palekui premija skirta už miesto ir gamtos darną architektūroje.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Architektas Rolandas Palekas yra vienas iš šešių iškilių menininkų, kuriems vasario 16-ąją bus įteiktos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos. R. Palekui premija skirta už miesto ir gamtos darną architektūroje.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, architektas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Rolandas Palekas savo studijoje saugo visus projektų maketus. Palietęs vieną ar kitą, prisimena daugybę istorijų.

51-erių R. Palekas yra daugelio prestižinių architektūros konkursų nugalėtojas, „Litexpo“ parodų paviljono, viešbučio „Lietuva“ rekonstrukcijos, komercinių ir gyvenamųjų pastatų autorius. Nors, tiesa, keistai skamba jo mintys apie architektūrą.

„Man dizainas kuo toliau, tuo mažiau įdomus. [...] Ir tiesiog jis atsitinka natūraliai“, – sako R. Palekas.

Pasak R. Paleko, jis niekada nepradeda darbo nuo pastato dizaino. Pavyzdžiui, gavęs užsakymą sukurti namų kvartalą atokioje Vilniaus vietoje, jis pirmiausia pagalvojo, kaip čia gyvens žmogus. 

„Manau, niekad negalima pradėti nuo dizaino. Dizainas ateina vėliau. Ir stilius visiškai nesvarbu. Svarbu, kaip tavo sukurta erdvė, vieta gyvena, ar ji gyvens. Kaip užprogramuoti malonų ir patogų žmogaus buvimą šitoje vietoje. [...] Ką žmogus jaus, ką matys. Turi režisuoti gyvenimą, kurti scenarijų, ir tik tada, kai matai gyvenimą, gali bandyti įvilkti tai į rūbą“, – tikina architektas.

Sugalvojęs, kaip žmonės čia gyvens, architektas ieško medžiagų, kurios bus panaudotos apdailai. Plyta, medis, betonas, stiklas – R. Palekas naudoja viską, bet griežtai atsisako imitacijų. Ir tik tada galvoja apie dizainą.

Kaip vieną sėkmingiausių darbų R. Palekas įvardija Stkholmo bibliotekos projektą. Pagal dalyvių skaičių tai buvo vienas didžiausių konkursų pasaulyje. Iš tūkstančio paraiškų lietuvio projektas, kartu su architektais iš Suomijos, pasidalijo trečiąją vietą.

„Net pats mažiausias gali būti įdomus. Pavyzdžiui, jeigu gaučiau užsakymą suprojektuoti kėdę, arba inkilą – labai mielai tą daryčiau“, – teigia R. Palekas.

Pasak architekto, jam svarbiausia – kiekvieną darbą padaryti maksimaliai gerai. Ir savi sąžinės priekaištai svarbesni už kitų žmonių gerą žodį.

Renkant Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus, finale buvo likę du architektai – R. Palekas ir Audrius Ambrasas.

„Mums su A. Ambrasu taip lemta. Su juo ne pirmą kartą taip konkuruojam. Bet kuo aš labai džiaugiuosi, tai netrukdo mūsų asmeniniams santykiams po darbo. Mes tikrai, tikrai šeimomis draugaujam“, – pasakoja architektas.

Ryškiausias pastarųjų septynerių metų architekto darbas – Vilniaus universiteto biblioteka. Pastato forma nėra būdinga R. Paleko architektūrai. Jis sako, kad įkvėpimo sėmėsi iš gamtos, norėjo, kad lankytojai, būdami viduje, jaustųsi nenutolę nuo šalia ošiančio miško.

Dirbdamas prie šio projekto R. Palekas, sako, sugalvojęs, kaip norėtų pailsėti.

„Kuo toliau, tuo labiau žaviuosi buriavimu, jūra. Turėjau svajonę pabaigti biblioteką, nes, patikėkite, varginantis procesas, tada išplaukti kur nors aplink pasaulį“, – priduria architektas.

Nacionalinė kultūros ir meno premija R. Palekui su kitais penkiais laureatais bus įteikta vasario 16-ąją, Prezidentūroje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...