captcha

Jūsų klausimas priimtas

E. Božanovas ir K. Uinskas Lietuvos scenose kartu pristatys virtuozinę programą

2015-uosius Naujoji muzikų karta pradeda nauju, pirmą kartą pristatomu projektu. Du fortepijono virtuozai – pianistai Evgeni Božanovas ir Kasparas Uinskas – vienoje scenoje: sausio 28 d. – Klaipėdos koncertų salėje, sausio 31 d. – Kauno filharmonijoje, vasario 4 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

2015-uosius Naujoji muzikų karta pradeda nauju, pirmą kartą pristatomu projektu. Du fortepijono virtuozai – pianistai Evgeni Božanovas ir Kasparas Uinskas – vienoje scenoje: sausio 28 d. – Klaipėdos koncertų salėje, sausio 31 d. – Kauno filharmonijoje, vasario 4 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje.

Dažniausiai kaip solistai koncertuojantys atlikėjai susibūrė šiam unikaliam duetui, kuris publikai pristatys virtuozinę programą su W. A. Mozarto, P. I. Tchaikovskio, M. Ravelio, C. Debussy ir S. Rachmaninovo kūriniais. Tai bus dviejų išskirtinių ir savitų partnerių dialogas, kurio pirmaisiais liudininkais taps Lietuvos klausytojai.

Pianistas E. Božanovas – tai vienas didžiausių atradimų klasikinės muzikos pasaulyje per paskutinius dešimtmečius. Vienas amerikiečių kritikas pažymi: „E. Božanovas vienoje muzikinėje frazėje išgauna daugiau garso atspalvių negu dauguma pianistų per visą savo gyvenimą...“ (Dallas Morning News)

Tarptautinį pripažinimą pianistas K. Uinskas pelnė debiutuodamas tokiose salėse, kaip Niujorko Carnegie Hall, Vašingtono J. F. Kennedy Center, Londono Wigmore Hall, Berlyno filharmonijoje, Madrido Filharmonijoje, Briuselio BoZar bei daugumoje kitų.

Dvi įdomios, ryškios ir kūrybiškos asmenybės, sėkmingai einana savo muzikiniu keliu, kuris trumpam susikirs Lietuvoje. Ta proga – išskirtinis interviu su abiem atlikėjais, kurie pasidalino savo mintimis apie muziką, kūrybinėmis vizijomis ir siekiais.

– Fortepijoninis duetas – ne taip dažnai solistai pasirodo tokiame amplua, sakykite, ar yra Jums tekę koncertuoti su kitu pianistu prieš tai?

Evgenijus: studijuodamas mokykloje, aš dažnai grodavau su savo draugais. Tai buvo daugiau pramoga ar savo įgūdžių skaityti iš lapo tobulinimas. Labiausiai man patikdavo skambinti simfoninę muziką, tokią, kaip J. Brahmso ir L. van Beethoveno simfonijos, ar kūrinius, kurių niekada negalėtum atlikti vienu fortepijonu.

Kasparas: ne, man niekada nėra tekę koncertuoti su kitu pianistu fortepijoniniame duete, išskyrus repetuojant fortepijoninius koncertus, kai orkestro partiją groja kitas pianistas. Bet tai yra visai kas kita, kadangi antras fortepijonas atlieka pagalbinę funkciją. Tai nėra lygiavertis kūrinio paruošimas tarp abiejų partnerių.

– Koks yra skirtumas tarp solinio pasirodymo ir grojimo su kitu pianistu?

Evgenijus: skambinimas su kitu scenos partneriu, ar tai būtų pianistas, ar kitas instrumentalistas, yra svarbi mano, kaip solisto, gyvenimo dalis. Fortepijoninis duetas man yra labai natūralus ir organiškas junginys, kuris leidžia atskleisti dar daugiau muzikos balsų, lengvai sukurti didingą ir galingą garsą, ir galiausiai, nors tai ne paskutinėje vietoje, – fortepijoniniam duetui yra parašyta labai daug fantastiškos muzikos, kuri nusipelno būti atlikta taip dažnai, kaip ir solinė muzika.

Dažniausiai koncertuoju su solinėmis programomis, daug keliauju, ir darbas su kitu scenos partneriu, ar tai būtų kamerinė muzika, ar pasirodymas su orkestru, ar, kaip šiuo atveju, su kitu pianistu, mane labai įkvepia ir yra tarsi atsvara. Iš tokių bendradarbiavimų visad pasisemi naujų idėjų, patirčių ir kitokių žvilgsnių į muziką.

Kasparas: Kada atlikėjas groja solo, jis yra atsakingas už visą muzikinį rezultatą. Kai yra du partneriai, tai iš vienos pusės jie dalinasi ta atsakomybe, o iš kitos pusės jie turi tapti junginiu, sukuriančiu bendrą viziją. Kai pianistas groja vienas, jis turi dvi rankas – kairę ir dešinę, o kai groja du pianistai, tai vienas jų tarsi atlieka dešinės, o kitas kairės rankos partiją ir šie du atlikėjai turi organiškai susijungti į vieną visumą, kad atlikimas dvejais fortepijonais būtų sujungtas lyg vienu kamienu. Todėl šiuo atveju labai svarbu yra, kokį partnerį turėsi šalia, kad jis jaustų muziką panašiai kaip tu.

– Kas Jums svarbiausia atliekant kūrinį ir muzikoje apskritai?

Evgenijus: Kaip sake J. W. von Goethe: „Muzika prasideda ten, kur baigiasi žodžiai.“ Man atrodo, svarbiausia muzikinėje kalboje yra garsas, lygiai taip, kaip žodžiai literatūroje. Aš tikiu, kad muzikoje galima viską pasakyti per garsą ir per gebėjimą jį keisti, moduliuoti ir manipuliuoti juo.

Kasparas: Muzikiniame tekste, natose ir jų kombinacijose yra užkoduota informacija, kurią mes turime ritme, melodinėje linijoje ir harmonijoje. Tai trys pagrindiniai muzikiniai elementai. Juose užkoduotos prasmės. Man svarbiausia įsigilinus į kūrinį sugebėti iššifruoti tą informaciją, ją suprasti ir perteikti klausytojui. Informacijos kiekis yra didelis ir genialių kompozitorių kūriniuose – neišsemiamas. Muzika yra tokia abstrakti meno forma, kad atlikėjas, dirbdamas su kūriniu, gali atrasti tokius niuansus, kurių net pats kompozitorius nenumatė egzistuojančius. Vienas svarbiausių dalykų man yra, kad dirbdamas su kūriniu ir interpretacija visada turiu omenyje klausytoją, jį įsivaizduoju, kaip jis priims mano interpretacinius sprendimus ir kaip aš perteikiu tą viziją klausytojui.

– Kokie kompozitoriai yra Jūsų mylimiausi?

Evgenijus: Iš tikro aš nelabai mėgstu kategorizuoti ir išskirti – mėgstamiausias ar ne, bet jeigu jau klausiate, tai jaučiu didesnės meilės tendenciją romantinei muzikai.

Kasparas: Romantikos epochos kompozitoriai, nes iš vienos pusės romantikos epochoje fortepijoninė technika ir galimybės pasiekė savo aukščiausią tašką, o iš kitos pusės – šioje epochoje, kaip jokioje iki tol, kompozitoriai su didžiausia laisve reiškė stipriausias įmanomas žmogaus emocijas.

– Kokį vaidmenį Jums atlieka publika koncerto metu?

Evgenijus: Man publika atlieka svarbiausią vaidmenį, kuriant koncerto atmosferą ir dažnai net dario įtaką grojimui taip, kaip prieš tai nesitikėjau. Būtent publikos dėka man kiekvienas koncertas yra vis kitoks, net jeigu tuos pačius kūrinius grojau šimtus kartų prieš tai.

Kasparas: Publika yra neatsiejama dalis nuo muzikos kūrybos ir nuo interpretacijos. Atlikėjas dirba valandų valandas vardan to, kad publika tai išgirstų. Todėl klausytojai yra lygiai tiek svarbūs, kiek muzikai atlikėjas. Kompozitoriai vardan jų kūrė ir vardan jų muzikantas deda maksimalias pastangas.

– Kaip atrodo Jūsų diena?

Evgenijus: tai labai priklauso, ar aš namie ir ruošiu naujus kūrinius, ar koncertų ture. Jeigu esu namuose ir dirbu su naujomis programomis, tai mėgstu atsiskirti nuo visų ir per daug nebendrauti su kitais žmonėmis iki to momento, kol visiškai neparengiu naujų kūrinių. O kai keliauju, esu visiška priešingybė – man patinka kur nors išeiti, ragauti skanų maistą, bendrauti su kitais muzikantas ir draugais, pamatyti naujas vietas.

Kasparas: Mano gyvenimas suskirstytas į dvi stadijas: darbas ties naujomis programomis ir koncertai. Tarp jų kažkur kartais šmėžuoja poilsio laikas, kurio yra ypač mažai. Kai dirbu, gilinuosi į kūrinius, stengiuosi, kad išorinis pasaulis manęs neblaškytų. Poilsio minutėmis, vėlai vakare po grojimo mėgstu prasiblaškyti, man įdomios žinios, naujienos, kas vyksta pasaulyje, įvairios filosofų diskusijos ir analizės. Atostogų ir tiesiog laisvesnių dienų metu stengiuosi visą laiką skirti šeimai, keliaujame, vykstame į gamtą ar žiūrime gerą filmą, nors ir tada turiu kažkiek prisiliesti prie instrumento.

– Evgenijau, esate bulgaras, daugelį metų gyvenantis Vokietijoje, daug keliaujantis. Kuriai šaliai ar vietai priklauso Jūsų siela, kur jaučiatės geriausiai?

– Man labai sunku atsakyti – galbūt Bulgarija, nes pats turiu to kraujo, nors ryšys su šia šalimi nebėra toks stiprus, kadangi iš jos išvykau būdamas šešiolikos. Vokietiją pasirinkau, nes muzikinis gyvenimas, lyginant su Bulgarija, buvo daug turtingesnis ir įdomesnis. Vėliau aš atradau Japoniją, ir ji tapo viena mano mylimiausių šalių būti ir groti.

– Kasparai, Jūsų gyvenimas irgi labai spalvingas. Gimėte Lietuvoje, studijavote Varšuvoje, Niujorke, daug keliavote, dabar vėl gyvenate Lietuvoje. Kur Jūsų siela ir širdis?

– Mano siela ir širdis yra ten, kur yra mano artimi žmonės tuo metu, neprisirišu prie konkrečios šalies.

– Evgenijau, prieš keletą metų koncertavote Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje su soline programa. Kokius turite prisiminimus apie Lietuvą?

– Prisimenu, jog publika Vilniuje buvo labai dėmesinga. Sunku apibūdinti žodžiais, bet jaučiau ore, jog klausytojai ypatingai seka tai, ką aš darau ir kad yra labai išsilavinę.

– Kaip Jūs abu atradote vienas kitą ir kaip Jums kilo idėja susiburti tokiam projektui?

Kasparas: Po Evgenijaus pasirodymo Vilniuje nuolat bendravome. Šią vasarą buvome susitikę net keletą kartų. Pirmą kartą Vokietijoje Diuseldorfe, kur aš įrašinėjau solinę kompaktinę plokštelę, o antrą kartą jam koncertuojant Biaritce, Prancūzijoje. Po pasirodymo vykome į Įspaniją, kur aš su šeima atostogavau. Kelionės metu daug kalbėjome apie muziką ir atlikimo meną. Evgenijus paklausė, ar kada nors norėčiau pagroti dviem fortepijonais. Po poros mėnesių pasiūliau šią idėją realizuoti Lietuvoje ir su šiuo duetu debiutuoti trijuose pagrindiniuose Lietuvos miestuose. Vienas kitą vertiname kaip muzikantus, tad manau bus labai įdomus profesinis potyris susitikti vienoje scenoje. Dabar neturime galimybės vienas su kitu repetuoti, kiekvienas rengiame programą atskirai, tačiau daug kalbamės telefonu ir aptariame visus muzikinius niuansus, kuriuos norėsime įgyvendinti. Evgenijus į Lietuvą atvyks kiek anksčiau prieš koncertus, tada nusimato intensyvaus darbo dienos. Šie koncertai bus intriga ne tik klausytojams, bet ir mums patiems. Abu laukiame susitikimo su vienas su kitu ir su Lietuvos klausytojais.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...