captcha

Jūsų klausimas priimtas

Alternatyva įprastoms Kalėdoms – muzikinis projektas „Saulės vadavimo apeigos“

Gruodžio 22-ąją, šeštadienį, Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje vyks kompozicijos „Saulės vadavimo apeigos“ premjera. Jos iniciatoriai muzikinį projektą vadina alternatyva įprastoms Kalėdoms.
Vytautas Lukšas, ELTA nuotr.
Vytautas Lukšas, ELTA nuotr.

Gruodžio 22-ąją, šeštadienį, Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje vyks kompozicijos „Saulės vadavimo apeigos“ premjera. Jos iniciatoriai muzikinį projektą vadina alternatyva įprastoms Kalėdoms.

„Lietuvos muzikos istorijoje precedentų neturinčioje kompozicijoje išvysime, kaip Kalėdas mūsų protėviai šventė prieš 1000 metų. Kompozicijoje susilieja XIII–XIV amžių menantys ritualas, mitologija, meistriškas vokalinis folkloras, dūdmaišio, vargonų ir perkusijos muzika“, – trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino folkloro atlikėjas Vytautas Lukšas.

Jis pasakojo, jog Malalos kronika mini Karaliaus Mindaugo ypač gerbiamą kalvį, kuris neva nukalė saulę ir įmetė ją į dangų, o 14 amžiaus kronika, parašyta Jeronimo Prahiškio, mena, kaip zodiako ženklai kūju išvadavo saulę iš kalėjimo.

„Šie mitai išliko dzūkų Advento-Kalėdų kalendorinių giesmių cikle, kurį galima išgirsti mūsų kompozicijoje. Šios mitologinės užuominos simbolizuoja senovės lietuvių pasaulio sukūrimo mitą ir, kaip tyčia, koncertas įvyks būtent žiemos saulėgrįžos dieną“, – pažymėjo V. Lukšas.

Atlikėjo teigimu, senovės mistiniai pasakojimai mituose apie pasaulio sukūrimą siejasi su žmogaus psichine raida, sąmoningumu, todėl premjeros metu bus galima pasinerti į apmąstymus apie pasaulio sukūrimo prasmę.

„Neapibrėžtos mintys, iš pasąmonės kylantys fantazijų vaizdiniai, spontaniškas elgesys, teikiantis mums malonumą dėl nesuprantamų priežasčių, pomėgiai yra tarsi skystas kisielius ant Kūčių stalo. Mūsų sakmėse būtent kisielius ir simbolizuoja pasaulį iki jo sukūrimo – sukietėjimo. Šis kisielius mus tąso į visas puses, blaško – mes esame lyg pirmapradis chaosas, neturime aiškaus savo sielos pavidalo“, – pasakojo V. Lukšas.

Pasak V. Lukšo, muzikinei kompozicijai tikrumo suteikia ir gyvi folkloro dainininkų – jo ir Jorgės Jurgutytės – balsai.

Kalbėdamas apie instrumentinę premjeros liniją, atlikėjas pažymėjo dūdmaišio ir vargonų susijungimą, simboliškai reiškiantį pasaulio pradžią ir pabaigą.

„Dūdmaišis – vargonų pirmtakas. Koncerte išgirsime ir jį – tokį, koks jis buvo pasaulio pradžioje, bei vargonus – tokius, kokie jie yra pasaulio pabaigoje, taigi koncerte žaidžia pradžia ir pabaiga“, – aiškino V. Lukšas.

Muzikinio projekto „Saulės vadavimo apeigos“ iniciatyvinei grupei taip pat priklauso vargonininkė kompozitorė Liauda Vaitkūnaitė ir dūdmaišininkas Jonas Tumasonis.

Nespėję premjeros pasiklausyti gruodžio 22 d., tai galės padaryti sausio 12-ąją – ji bus kartojama Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos koncertų salėje.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Lietuviška žiema

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close