captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dailės klasikui duotų pažadų netesi jau kelis dešimtmečius

Pasipiktinę, kad nevykdoma dailininko Antano Gudaičio valia daugiau kaip šimtas garsių Lietuvos kultūros, meno ir visuomenės veikėjų kreipėsi laišku į Prezidentę, Premjerą ir Seimo pirmininkę.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Pasipiktinę, kad nevykdoma dailininko Antano Gudaičio valia daugiau kaip šimtas garsių Lietuvos kultūros, meno ir visuomenės veikėjų kreipėsi laišku į Prezidentę, Premjerą ir Seimo pirmininkę.

Lietuvos tapybos klasikas A. Gudaitis testamentu paliko savo darbus valstybei su viena sąlyga – kad būtų pastatyta galerija.

Tačiau nors nuo dailininko mirties praėjo jau keli dešimtmečiai, galerijos vis dar nėra, praneša LTV Naujienų tarnyba.

Lietuvos dailės klasikas Antanas Gudaitis apie 200 tapybos darbų ir antra tiek piešinių bei eskizų testamentu paliko valstybei, Lietuvos dailės muziejui su sąlyga, kad po mirties prie jo dirbtuvės, esančios Vilniaus centre, netoli Žemaitės skvero, ir kurioje saugomi kūriniai, būtų pastatytas priestatas ir įkurta jo personalinė galerija.

Tačiau šiandien praėjus daugiau nei 20 metų nuo jo mirties – galerijos vis dar nėra.

Paskutinį kartą apie galeriją buvo kalbama prieš aštuonerius metus, kai jau buvo patvirtintas jos projektas.

Valstybei neradus galimybės galeriją pastatyti biudžeto lėšomis, rastas privatus investuotojas, kuris pagal projektą prie galerijos ketino statyti komercijos centrą. Aplinkos ministerijai tam nepritarus  statyba buvo sustabdyta dar neprasidėjusi. Projektas atsidūrė aklavietėje.

Daugiau nei 120 žinomų Lietuvos menininkų, kultūros veikėjų atviru laišku kreipėsi į šalies vadovus, reikšdami pasipiktinimą, kad nevykdoma dailininko valia.

„Nematau, kad muziejus būtų ką nors padaręs. Pirmiausia muziejus turėjo tvarkyti dirbtuves, nes paveikslai muziejui atiteko su sąlyga, kad dirbtuvė bus perstatyta, bus priestatas. Tam kad perstatyti dirbtuvę, muziejus ją turėjo įsiteisinti. Ji nėra įteisinta iki šiol, muziejus net negalvojo pradėti“, – sako dailininko anūkė Eglė Kunčiuvienė.

„Čia vyriausybės sprendimas, ne mes sugalvojome. O reikia pagal testamentą rekonstruoti dirbtuvę – nežinau kas jo savininkas, ir teismai dar neatsakė. Mes daug kartų rašėme ministerijai, kad sudarytų komisiją, kad jie rastų bendrą kalbą, bet iki šiol tokios komisijos nebuvo, viena ministerija siuntinėja pas kitą, o ką mums daryt?“, – priekaištų  vengia ilgametis Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.

Pasak kultūros ministerijos, artimiausiu metu ketinama sudaryti darbo grupę ir peržiūrėti projektą.

„Žinant, kaip yra šiandien, apie bendrą recesiją. Reikėtų žiūrėti, ar tikrai mūsų šalis yra pajėgi personaliniams panteonams skirti pinigus“, – sako Kultūros viceministras Gediminas Rutkauskas.

Galimybės privataus investuotojo lėšomis statyti galeriją valstybei priklausančiame sklype susikomplikavo, kai teismai išnagrinėjo analogišką problemą Klaipėdoje.

Valstybinės žemės sklype Klaipėdos universitetui su privatininku pastačius bendrą statinį. Teismas įvertino tai kaip grubų teisės aktų pažeidimą ir sutartį panaikino. Todėl anot, dailės muziejaus, pagal šią nutartį kyla abejonių ar Gudaičio galerijos statybos kartu su verslininkais iš viso gali būti įgyvendintos.

Svarbiausias klausimas, į kurį gali  atsakyti tik Vyriausybės institucijos, ar šalies teisinė sistema leidžia įgyvendinti tokį projektą. Tuo pačiu Lietuvos muziejus pastebi, kad daug dailininkų savo darbus yra padovanoję be jokių apribojimų – per 1000 kūrinių yra padovanojęs Vytautas Kazimieras Jonynas, daugiau nei 700 Vincas Kisarauskas, beveik 4000 Adomas Galdikas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close