captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniuje – unikali Lietuvos tekstilės paroda

Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, veikia paroda „Absoliuti tekstilė“. Pasak parodos kuratorių, tai pirmas bandymas apžvelgti Lietuvos tekstilės raidą nuo jos ištakų iki XXI a. Anot parodos kuratorės Eglės Gandos Bogdanienės, tekstilės menas daugeliu laikotarpių buvo vadinamas taikomuoju menu, jis būdavo integruojamas į viešąsias erdves, reprezentuodavo valstybinę situaciją, atspindėdavo tiek kultūrą, tiek ekonomiką, socialinius ryšius. Visus aspektus ir siekta atspindėti parodoje „Absoliuti tekstilė“.
Paroda „Absoliuti teksilė“. E.G. Bogdanienės eksponato fragmentas. Nuotr. T. Kapočiaus
Paroda „Absoliuti teksilė“. E.G. Bogdanienės eksponato fragmentas. Nuotr. T. Kapočiaus

Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, veikia paroda „Absoliuti tekstilė“. Pasak parodos kuratorių, tai pirmas bandymas apžvelgti Lietuvos tekstilės raidą nuo jos ištakų iki XXI a. Anot parodos kuratorės Eglės Gandos Bogdanienės, tekstilės menas daugeliu laikotarpių buvo vadinamas taikomuoju menu, jis būdavo integruojamas į viešąsias erdves, reprezentuodavo valstybinę situaciją, atspindėdavo tiek kultūrą, tiek ekonomiką, socialinius ryšius. Visus aspektus ir siekta atspindėti parodoje „Absoliuti tekstilė“.

„Ši paroda iš tikrųjų yra precedento neturinti ir absoliučiai unikali. Lietuvoje dar tokio tekstilės tyrimo nebuvo niekada. Analizuojame darbus nuo XVII iki XXI a. Tai darome keliais aspektais: vienas – chronologinis aspektas, o kitas – probleminis. Bandome atskleisti tekstilės meno istoriją ir pamėginti įžvelgti kaip tekstilės menas reflektuodavo valstybės istoriją“, – sako parodos kuratorė.

Ekspozicija prasideda nuo XVII a. kūrinių, nuo Oginskių manufaktūros rištinio kilimo. Pasak E. Bogdanienės paroda siekta atskleisti, kad ir Lietuvoje buvo stipri tekstilės mokykla, buvo dirbtuvės, manufaktūros.

„Skirtingai nuo kitų Europos valstybių, Lietuva išsiskyrė tuo, kad ne tik karaliai, valdovai, bet ir didikai turėjo savo dirbtuves. Reiktų paminėti, kad mirus Žygimantui Augustui, jo kolekcijoje buvo 350 gobelenų, kuriuos jis užsakinėdavo garsiausiose manufaktūrose“, – pasakoja parodos kuratorė. 

XX a. pradžios politiniai pokyčiai ir tautinis atgimimas Lietuvos tekstilės darbus paskatino sieti su nacionalinio atgimimo dvasia. 1945–1990 m. sovietinio laikotarpio kolekciją sudaro dvi dalys – pokario ir okupacijos metais sukurti darbai ir 1970–1991 m. moderniosios monumentalios tekstilės kolekcija. 1970-1990 metus E. Bogdanienė įvardija kaip gobeleno aukso amžių, kai valstybės politika buvo kaupti meno kūrinius, todėl ši kolekcijos dalis pati didžiausia.   

Paskutinėje dalyje eksponuojama šiuolaikinė Lietuvos tekstilė, kūriniai nuo 1990-ųjų. 

„Naujas iššūkių laikas: užsakymai baigėsi, fabrikai subankrutavo, reikėjo pergalvoti kaip šita meno šaka vėl gali integruotis į šiuolaikinius procesus, tekstilė įgavo naują kvėpavimą“, – tikina E. Bogdanienė. 

Paroda taikomosios dailės muziejuje veiks iki kitų metų gegužės pabaigos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...