captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atidarytas naujas mitologinis parkas

Nalšios žemė Rytų Lietuvoje apipinta padavimais ir legendomis. Kaimai ar upeliai čia pavadinti pagoniškais vardais. Sirvėtos regioninis parkas įrengė lankytojų centrą ir mitologinį taką kraštui pristatyti.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Nalšios žemė Rytų Lietuvoje apipinta padavimais ir legendomis. Kaimai ar upeliai čia pavadinti pagoniškais vardais. Sirvėtos regioninis parkas įrengė lankytojų centrą ir mitologinį taką kraštui pristatyti.

Sirvėtos regioninis parkas lankytojų laukia naujame centre. Švenčionių rajone esančiame Šventos kaime žmonėms pristatomas vienas gražiausių Lietuvos parkų. Kalvotos vietovės, ežerai ir upeliai čia apipinti legendomis. Lankytojų centre pristatomi senieji krašto padavimai, supažindinama su pėsčiųjų takais. Vienas tokių buvo atidarytas ketvirtadienį.

„Nalšios žemė yra apipinta legendomis ir padavimais, daugelio įvairių objektų atsiradimą atskleidžia mitologinės, istorinės sakmės. Norėjome ekspoziciją pratęsti gamtoje – gimė idėja įrengti tokį mitologinį parką“, – pasakoja Sirvėtos regioninio parko vyr. ekologė Tatjana Ivanova.

Gabiją – namų židinio deivę – žino turbūt visi, tačiau, pavyzdžiui, Zuikio dievą žino retas. Mitologiniame take yra net 17 senųjų dievų.

13 žinomų Lietuvos skulptorių pagal Liberto Klimkos patarimus sukūrė 17 pagoniškų dievybių. Pasukus į mišką lankytojus pasitinka Dalios Matulaitės Veliona – pomirtinio gyvenimo deivė, lyg perspėdama, kad čia prasideda kitas pasaulis. Kazio Venclovo keliautojų globėjas Kelukis ir Stasio Juraškos Lazdona (riešutų dievaitė), kaip sako parko darbuotojai, globoja miško svečius.

Skulptorius Rytas Belevičius pasakoja, kad atvažiavęs apžiūrėti vietos skulptūrai čia rado briedžio amžino poilsio vietą. Buvo likę tik sutrūniję kauleliai, o čia buvo numatyta vieta aukščiausiajam dievui – Upiniui.

Girinio ir Javinės kūrėjas Arvydas Ališanka sako, kad dievus sukūrė žmonės, todėl jo dievybės – taip pat įgavo žmogaus pavidalą.

„Pasinaudoju žmogaus figūra ir paverčiu tai į rugio struktūrą, prasilenkiančius grūdus transformuoju į tokią skulptūrą, kai tai – nei žmogus virstantis į grūdą, nei grūdas virstantis į žmogų“, – savo darbą apibūdina A. Ališanka.

Šulinio šmėkla Maumas, kiaulių augintojų globėja Kremata, Medeina ir Kiškių dievas – dievybės mitologiniame take išdėstytos taip, kokia buvo jų hierarchija pagonybės laikais. Takas Švenčionių rajone, prie Šventos kaimo, tęsiasi kilometrą. Nuo kitų metų, pasak parko vadovų, čia veiks ir gamtos namai, kuriuose lankytojai ras smagių užsiėmimų visai šeimai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...