captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nacionalinėje dailės galerijoje – A. Kašubos kūrinio rekonstrukcija

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta paroda – menininkės Aleksandros Kašubos 1975 metų kūrinio rekonstrukcija. Tai yra pirmasis A. Kašubos kūrinys, eksponuojamas Lietuvoje. Iki tol už Atlanto gyvenanti menininkė geriau buvo žinoma kaip skulptoriaus Vytauto Kašubos žmona.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta paroda – menininkės Aleksandros Kašubos 1975 metų kūrinio rekonstrukcija. Tai yra pirmasis A. Kašubos kūrinys, eksponuojamas Lietuvoje. Iki tol už Atlanto gyvenanti menininkė geriau buvo žinoma kaip skulptoriaus Vytauto Kašubos žmona.

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta paroda yra pirmoji galimybė Lietuvoje išvysti garsios menininkės darbus. Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su pačia Jungtinėse Valstijose gyvenančia 90-ies metų menininke. Parodoje pristatomas A. Kašubos darbas – tai skulptūrinė tampraus audinio ir neono šviesos instaliacija „Spektro užuomina“, sukurta pagal menininkės 1975 m. parengtą projektą „Užuomina“.

„Tai yra laiko mašina, mus nukelianti į 1975 m. Ameriką, tam tikrus tuo metu sklandžiusius utopinius, vizionistiškus matymus. Tai yra svarbus įvykis Lietuvos muzieologijos ir šiuolaikinio meno istorijoje, suteikiantis naujų žinių apie Lietuvos išeivijos menininkus“, – tikina parodos kuratorė Elona Lubytė.

Menininkė per savo kūrybos laikotarpį išbandė įvairias raiškos priemones: figūrinę keramiką, mozaiką, kūrė abstrakčius sieninius reljefus iš plytų, marmuro, granito, skirtus viešosioms JAV miestų erdvėms. Vienas garsiausių tokių reljefų buvo 1986 m. sukurta Pasaulio prekybos centro Niujorke sieninė puošyba, sunaikinta kartu su pastatu per teroro aktą. Tačiau originaliausią A. Kašubos kūrybos dalį sudaro eksperimentinės tampraus audinio struktūros, kurių viena pristatoma šioje parodoje.

„Eksperimentuojant su erdvėmis, jai kilo mintis panaudoti audinį – ne stabilią sieninę struktūrą išgaubti, o pasitelkti audinį. Pirmasis eksperimentas buvo sukarpytas vyro megztinis ir apatiniai sintetiniai marškiniai, kurie buvo įtempti dviejų medinių rėmų. Jai nesinorėjo kartoti Da Vinčio ir ant porėmio aptraukti, ji nusprendė įstatyti į stovą ir štai nuo 1969 metų šie menininkės ieškojimai ir eksperimentai buvo plėtojami. Pikas buvo didžioji Paryžiaus paroda 1981 metais, kur menininkė per 9 dienas instaliavo 3000 kvadratinių metrų erdvės pakeitimo, skirtos būtent parodos ekspozicijai“, – pasakoja E. Lubytė.

Meno studijas A. Kašuba pradėjo Lietuvoje, mokėsi Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, Vilniaus dailės akademijoje, 1944 m. kartu su vyru V. Kašuba pasiraukė į Vakarus. 1947 m. emigravo į Jungtines Valstijas, gyveno ir dirbo Niujorke, o pastaruosius 14 metų gyvena Naujosios Meksikos valstijoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...