captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Žilinsko galerijoje – sukrečiantis A. Mečys kūrybos pasaulis

Paroda „Aliutė. Dailininkės Aliutės Mečys asmenybė ir kūryba“ – pirmą kartą Lietuvoje išsamiai pristatomas lietuvių-vokiečių kilmės dailininkės kūrybos palikimas. Praėjus metams po dailininkės mirties (2013), Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus žiūrovams atveria dar neatrastos menininkės sukrečiantį kūrybos pasaulį.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Paroda „Aliutė. Dailininkės Aliutės Mečys asmenybė ir kūryba“ – pirmą kartą Lietuvoje išsamiai pristatomas lietuvių-vokiečių kilmės dailininkės kūrybos palikimas. Praėjus metams po dailininkės mirties (2013), Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus žiūrovams atveria dar neatrastos menininkės sukrečiantį kūrybos pasaulį.

Eksponuojami 1978–2004 m. kūriniai – tapyba, piešiniai, scenografijos eskizai ir spektaklių plakatai, taip pat dailininkės asmeniniai daiktai, dokumentai, laiškai.

A. Mečys kūryba – tai moters menininkės vidinio pasaulio vaizdiniai, perteikti realistiškais ir gąsdinančiai siurrealistiškais vaizdais. Dailininkės kūriniai autobiografiški, tiesiogiai susiję su jos kaip Vokietijos „svetimšalės“, menininkės ir moters išgyvenimais. Tapyboje ir piešiniuose nuolat kartojasi A. Mečys ir jos draugo, garsaus 20 a. vidurio kompozitoriaus avangardisto Gyorgy`o Ligeti (1923–2006) veidai. Reališkai ištapytų simbolinių ir alegorinių vaizdų kupinoje tapyboje dailininkė drąsiai atvėrė tamsiąją tikrovės pusę, užvaldytą įtampų ir praradimų, rašoma pranešime spaudai.

A. Mečys tapė apokaliptinėmis temomis. Viena svarbiausių jos kūrybos idėjų – katastrofiškas žmogaus ir pasaulio irimas. Egzistencinės katastrofos prasmes įkūnija makabriškos siurrealios situacijos ir susenusių, hibridiškų, aklų arba kaukėtų žmonių paveikslai. Sukaupusi ko ne visas 20 a. II pusės Vakarų žmogaus gyvenimo kontroversijas, A. Mečys kūryba gali pasirodyti šokiruojanti ir perdėm trikdanti. Todėl ši paroda nerekomenduotina mažamečiams ir jautriems žmonėms (N-7).

A. Mečys gimė Vokietijoje, Koblenco mieste, 1943 m., lietuvio ir vokietės šeimoje. Vienerius metus mokėsi tapytojo studijoje Hamburge, dirbo scenografų padėjėja. 1964–1968 m. studijavo Miuncheno dailės akademijoje, prof. Rudolfo Heinricho klasėje. Iki 1979 m. dirbo scenografe ir kostiumų dailininke Vakarų Europos televizijos kompanijose ir teatruose – Schillerio teatre Berlyne, Hamburgo operoje, Karališkojoje Stockholmo operoje ir Covent Garden operoje Londone. Žymiausias jos darbas teatre – kartu su kompozitoriumi György‘u Ligeti sukurta opera Le grand macabre. Pasaulinė šios operos premjera įvyko Stockholme 1978 metais. Po šio didžiulio kompozitoriui György‘ui Ligeti šlovę atnešusio bendro darbo apie 1979 m. A. Mečys nutraukė scenografės karjerą ir atsidėjo tapybai. Aliutė Mečys yra apipavidalinusi G. Ligeti muzikos plokšteles. Jos tapybos darbai buvo eksponuojami Vokietijos dailės galerijose ir muziejuose. Kūrinių turi įsigiję Vokietijos kolekcininkai. Bet didžiausioji kūrybos dalis šiuo metu saugoma Hamburge, Dailininkų paveldo forume.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...