captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šiaulių r. valdžia skundžiasi, kad jai vienai per sunku prižiūrėti Kryžių kalną

Piligrimų ir katalikų tikinčiųjų pamėgtas Kryžių kalnas kasmet sulaukia daugiau nei 100 tūkst. lankytojų. Tačiau Šiaulių rajono savivaldybė apgailestauja esanti priversta valstybinės reikšmės kultūros paveldo paminklą prižiūrėti vien savo pinigais.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Piligrimų ir katalikų tikinčiųjų pamėgtas Kryžių kalnas kasmet sulaukia daugiau nei 100 tūkst. lankytojų. Tačiau Šiaulių rajono savivaldybė apgailestauja esanti priversta valstybinės reikšmės kultūros paveldo paminklą prižiūrėti vien savo pinigais.

Per pastarąjį dešimtmetį sutvirtinti Kryžių kalno šlaitai, įrengti laiptai, apšvietimas. Tačiau nemažai diskusijų sukėlė rajono vadovų noras nugriauti koplytėlę, kurioje prieš 19 metų per ganytojišką kelionę į Lietuvą meldėsi popiežius Jonas Paulius II.

Taip pat visuomenė diskutavo ir dėl vyskupijos noro greta kalno statyti bažnyčią ir perimti Kryžių kalno priežiūrą į savo rankas. Rūpesčių kelia ir savavališkai statomi bei griaunami kryžiai.

Tvarka apie 6 hektarus užimančiame Kryžių kalne rūpinasi Meškuičių seniūnija. Ji čia siunčianti bedarbius ir savanorius rinkti šiukšles, šienauti.

„Seniūnija ir rajono vadovai turi didžiulį norą ir siekiamybę, kad mes Kryžių kalne galėtume turėti etatinius darbuotojus – kad kiekvieną dieną būtų galima apžiūrėti tas žvakeles ir tą žolę [prižiūrėti] būtų paprasčiau, nes seniūnijos darbuotojai turi ne tik Kryžių kalną, bet ir Meškuičių gyvenvietę, ir Naisių gyvenvietę, ir kitų kapinaičių“, – teigia Šiaulių r. Meškuičių seniūnijos seniūnė Jolanta Baškienė.

Paveldosaugininkai sako, kad turi būti reglamentuotas ne tik lankymasis Kryžių kalne, surenkami pinigai už autobusų stovėjimą, bet būtina teritoriją ir nuolat prižiūrėti: ar negriaunami ir nestatomi nauji kryžiai, atvežti iš kapinių, ar lankytojai nerūko, nedegina žvakučių, nes dėl to jau kilo ne vienas gaisras. Tačiau vietoj lauktos paramos Kultūros paveldo departamentas tik pakeitė kalno pavadinimą.  

„Buvo Jurgaičių Domantų piliakalnis vadinamas Kryžių kalnu, Šventkalniu, Maldavimo kalnu, dabar paliko Kryžių kalnas–Jurgaičių piliakalnis su gyvenviete. Ką tai duoda? Ar mums tie popieriniai parašymai reikalingi? Mums reikalinga parama“, – tvirtina Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros paveldo sk. vedėja Sigita Tauterienė.

Šiuo metu ypač pagausėjo atvykstančių į Kryžių kalną ne tik iš aplinkinių šalių, bet ir tolimosios Japonijos, Indonezijos, Kinijos.

Kasmet uždirbama iš lankytojų už autobusų ir automobilių stovėjimą, gido paslaugas, už parduotus leidimus prekiauti kalno prieigose, tačiau šių pinigų nepakanka Kryžių kalno priežiūrai.

Šiaulių rajono savivaldybė teigia kasmet kalno reikmėms iš savo biudžeto išleidžianti apie 200 tūkst. litų.

„Mes daugiau norėtume paramos iš valstybės, kadangi tai valstybės paminklas. Ne kartą kreipėmės į valstybės institucijas, į Kultūros ministeriją, Finansų ministeriją su prašymais, kad būtų skirtos tikslinės lėšos Kryžių kalno priežiūrai, tačiau paskutiniu laikotarpiu nesam gavę paramos“, – sako Šiaulių rajono savivaldybės meras Algimantas Gaubas.

Kryžių kalnas – labiausiai turistų lankomas objektas Šiaulių apskrityje. Iš maždaug 200 tūkst. kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių per pusšimtį kryžių įrašyta į kultūros paveldo registrą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...