captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bažnytinio paveldo muziejuje – koncertas-paskaita „Symphonia Sacra“

Šeštadienį 16 val. Bažnytinio paveldo muziejuje vyks sakralinės muzikos koncertas-paskaita „Symphonia Sacra“.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Šeštadienį 16 val. Bažnytinio paveldo muziejuje vyks sakralinės muzikos koncertas-paskaita „Symphonia Sacra“.

Renginyje kamerinis choras „Aidija“, vadovaujamas Romualdo Gražinio, kartu su senosios muzikos ansambliu „Affectus“ pristatys barokinės monodijos žanro, siejamo su šventumo perteikimu muzikoje, išskirtinius pavyzdžius.

Koncerte skambės skirtingų konfesijų – vokiečio liuterono Heinricho Schützo, anglikono Henry Purcello, katalikų italo Giovanni Gabrieli ir prancūzo Marco-Antoine`o Charpentier bei lenko Grzegorzo Gerwazy Gorczyckio sakraliniai kūriniai. Muzikos žanro ir kūrinių ypatumus apžvelgs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius dr. Jonas Vilimas.

Renesanso siekis atgaivinti antikinio meno idealus davė netikėtą rezultatą jau baroko pradžioje, kai buvo naujai atrastas antikinis teatras. Bandymas jį atgaivinti atvedė prie naujo žanro – operos gimimo. To ištakos, o kartu ir pasekmė buvo pirmiausia naujo žodžio ir melodijos santykio paieškos. Taip gimė naujos, nelauktos, neįtikėtinai vaisingos ir nepaprastai prasmingos muzikinės išraiškos. Paprastas techninis muzikologijos terminas „barokinė monodija“ palyginti menkai teatspindi tą nepaprastai vaizdingą ir semantiškai turtingą muzikinę kalbą. Ji neilgai trukus tapo kone visuotine visos Europos muzikos kalba. Visiškai dėsningai suradusi kelią ir į Bažnyčią, ji čia užėmė garbingą vietą ir atvėrė naujus kelius. Būtent Bažnyčioje buvo iki galo suvokta naujosios muzikinės kalbos gelmė ir suprasta, kad ją įvardyti reikėtų jau kitaip, rašoma pranešime spaudai.

Taigi XVII a. pradžioje gimsta naujas pavadinimas, kartu reiškiantis naują žanrą, kurio tikslas – kalbėti apie šventus dalykus šventoje erdvėje, ne tik prisiliesti, bet ir praskleisti dieviško šventumo skraistę, – tai „šventoji simfonija“, lot. symphonia sacra. Ši naujoji simfonija, plėtojama per visą XVII šimtmetį, išaugo iki didingų oratorijų ir kiek nuosaikesnių kantatų. Šventosios simfonijos išpopuliarėjo ir kitų žanrų kūryboje, neretai peržengdamos konfesijos ribas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...