captcha

Jūsų klausimas priimtas

Panevėžio teatro darbuotojai kostiumus siuva patys

Panevėžio muzikinio teatro darbuotojai ne pirmus metus patys gamina dekoracijas ir siuva kostiumus spektakliams. Pasak jų, tik taip lig šiol pavyksta pastatyti spektaklį ir tęsti prieš pusšimtį metų kompozitoriaus bei dirigento Mykolo Karkos sukurtos mėgėjiškos operetės tradicijas. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Panevėžio muzikinio teatro darbuotojai ne pirmus metus patys gamina dekoracijas ir siuva kostiumus spektakliams. Pasak jų, tik taip lig šiol pavyksta pastatyti spektaklį ir tęsti prieš pusšimtį metų kompozitoriaus bei dirigento Mykolo Karkos sukurtos mėgėjiškos operetės tradicijas.

Likus kelioms dienoms iki premjeros, teatro fojė paversta kūrybinėmis dirbtuvėmis, kurių iš tikrųjų teatras neturi, kaip ir butaforų, siuvėjų ar kirpėjų.

Todėl jau nebe pirmą kartą dekoracijas bei kostiumus gamina kasininkė, referentė, buhalterė, administratorė ir kiti darbuotojai.

„Atėjus į darbą direktorius pradžiai paklausia, ar mokate vinį įkalti. Jeigu mokate, priima į teatrą, ir dirbame viską, ką mokame“, – teigia Panevėžio muzikinio teatro referentė Rita Nevieraitė.

„Visi viską čia nešame. Džiaugiausi, kad nešame į teatrą, o ne iš jo“, – kalbėjo Panevėžio muzikinio teatro direktorius Vidmantas Kapučinskas.

„Aš esu kostiumų dailininkė. Siuvamąją mašiną iš namų atsinešiau, „Overlocką“ iš sesers pasiskolinau“, – pasakojo Panevėžio muzikinio teatro kostiumų dailininkė Rita Kosmauskienė.

Austrų kompozitoriaus Roberto Stolzo operetėje „Svajonių sala“ veiksmas vyksta Meksikos žvejų kaimelyje, todėl reikia daug ir itin spalvingų drabužių. Taip pat burėms ir tinklui – per šimtą metrų audinio.

„Važiuojame specialiai į Vilnių, perkame kuo pigiausius audinius, žiūrime, galvojame. Kartais imame ne tą spalvą, kurią nori, bet tą, kur išeina. Nes žinome iš karto, kad 16 moterų chorą reikės aprengti. Iš padėvėtų, iš namų nešame, kas ko turime, kokių detalių“, – sakė R. Kosmauskienė.

Operetei pastatyti savivaldybė ir Kultūros rėmimo fondas skyrė per 40 tūkst. litų. 12 tūkstančių skirta reklamai, apšvietimui, scenografijai. Dekoracijoms ir kostiumams – tik apie 3 tūkstančius.  Tačiau tokiai operetei šių pinigų, pasak darbuotojų, tikrai nepakanka.

Kostiumų dailininkė sako, kad per spektaklį dainininkai persirengia po kelis kartus, tačiau  profesionali siuvėja paprastai samdoma tik pasiūti pagrindinių veikėjų kostiumus.

„Sargas buvo pasisiūlęs susiūti sagas kelnėms, bet nesuspėjo. Tai aš turėdama laiko baigiu siūti“, – tvirtino Panevėžio muzikinio teatro administratorė Nijolė Sederavičienė.

Prieš pusšimtį metų kompozitorius ir dirigentas M. Karka sukūrė mėgėjiškos operetės teatrą. Jis išaugo į muzikinį teatrą, į kurį dainuoti kviečiami profesionalūs artistai.

Dabartiniai vadovai ir darbuotojai sako, kad jiems svarbiausia išlaikyti ne tik senąsias tradicijas, bet ir patį teatrą. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...