captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europa ir kultūra: daugiausia asmeninių lėšų kultūrai skiria danai, suomiai ir čekai

Svarstant naująjį Europos Sąjungos biudžetą lengva nebus nė vienam sektoriui atstovaujantiems derybininkams ar institucijoms. Derybos planuojamos ilgos, sunkios ir kupinos kompromisų. O kad jų iš tiesų reikės jau byloja pirmieji žlugę derybiniai bandymai.  
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Svarstant naująjį Europos Sąjungos biudžetą lengva nebus nė vienam sektoriui atstovaujantiems derybininkams ar institucijoms. Derybos planuojamos ilgos, sunkios ir kupinos kompromisų. O kad jų iš tiesų reikės jau byloja pirmieji žlugę derybiniai bandymai.

Ir kultūra šiuose debatuose tikrai nebus nei svarbiausias, nei didžiausias prioritetas. Juo labiau kad kultūra – viena iš tų sričių, kurias pirmiausia kuruoja valstybės narės, o ES skiria lėšų labai aiškiems ir pridėtinę vertę kuriantiems projektams, orientuotiems į tarptautinius menininkų mainus arba kultūrinės ir kalbinės įvairovės skatinimui ir reprezentavimui. Kasmet tam skiriama 170 mln. eurų – mažiau nei visam savo kultūriniam gyvenimui skiria Estija.

Kaip sako ekspertai, kultūra buvo viena iš tų sričių, kurią, motyvuodamos krize, stipriai apkarpė šalių vyriausybės. Tuo tarpu Europos Komisija siūlo didinti finansavimą kultūrai nuo 1,2 mlrd. (tiek buvo skirta 2007–2013 m.) iki 1,8 mlrd. (siūloma skirti 2014–2020 m.).

Komisijos teigimu, šie pinigai ne tik padėtų sukurti daugiau naujų filmų, išversti knygų ar surengti parodų, bet labai stipriai padėtų suaktyvinti tą ekonomikos sektorių, kuris turi didžiulį augimo potencialą. Skaičiuojama, kad kultūros sektorius sukuria 4,5 proc. ES BVP.

Tuo tarpu pagal kultūros poreikiams skiriamas asmenines lėšas visoje Europoje pirmauja skandinavai. Didžiausią dalį savo lėšų kultūrai skiria danai – 5,5 proc. jų išlaidų keliauja, knygoms, filmams, koncertams ir viskam, kas gali būti tapatinama su kultūra. Tarkime, būtent jie, remiantis statistika, dažniausiai vaikšto į kiną.

Toliau kultūrai daugiausia lėšų skiriančių ES šalių sąraše rikiuojasi suomiai ir čekai. Jie kultūriniams poreikiams išleidžia maždaug po penkis procentus namų ūkio pajamų. Tuo tarpu vidutiniškai europiečiai tam skiria 4 proc. lėšų.

Danai drauge su švedais, suomiais ir latviais gali būti laikomomi ir pačiomis kūrybingiausiomis ES šalimis – čia pagal gyventojų skaičių gyvena daugiausia rašytojų bei kitų menininkų.

O didžiausias kultūros sektoriuje dirbančių žmonių procentas taip pat priklauso Šiaurės šalims, tačiau ne ES narėms. Pagal šį rodiklį visoje Europoje pirmauja Islandija ir Norvegija – čia atitinkamai 3,2 ir 2,6 proc. darbančiųjų dirba kultūros sektoriuje. Europos vidurkis šiuo požiūriu – 1,7 proc.

Tačiau pagal meno mokyklų ir akademijų studentų skaičių nepralenkiami lieka britai ir airiai – čia atitinkamai 6,8 ir 6,6 proc. visų studentų renkasi studijuoti menus, o Europoje tokių studentų vidutiniškai yra 3,8 proc.

Tuo tarpu jei būtų kalbama apie kultūriniams poreikiams šykščiausias šalis, pirmautų Bulgarija ir Graikija – čia žmonės kultūrinėms reikmėms išleidžia mažiausiai visoje ES. Trečias šiame sąraše gal kiek paradoksaliai atsidūrė Liuksemburgas.

Statistika taip pat atskleidė esant skirtumų tarp lyčių: moterys skaito kur kas daugiau nei vyrai. Daugiausia knygų perskaito švedai, suomiai ir čekai.

Palyginti su kitais pasaulio regionais ir žemynais, Europa išsiskiria kaip išskirtinai kultūringa vieta. Ne tik dėl to, kad čia koncentruojasi daugiausia UNESCO pasaulio paveldo objektų, bet ir dėl to, kad ji ekportuoja 50 proc. daugiau kultūrinės produkcijos nei importuoja.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...