captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sankt Peterburge pristatytas anglų kalba išleistas pirmasis Lietuvos Statutas

Pirmasis Lietuvos Statutas – XVI amžiuje veikusių įstatymų sąvadas – istorinės reikšmės dokumentas. Pirmą kartą išleidus jį anglų kalba, Lietuvos Statutas Sankt Peterburgo visuomenei pristatytas šio miesto nacionalinėje bibliotekoje. Lietuvai padovanotas Statuto originalo nuorašas.
wikimedia.org nuotr.
wikimedia.org nuotr.

Pirmasis Lietuvos Statutas – XVI amžiuje veikusių įstatymų sąvadas – istorinės reikšmės dokumentas. Pirmą kartą išleidus jį anglų kalba, Lietuvos Statutas Sankt Peterburgo visuomenei pristatytas šio miesto nacionalinėje bibliotekoje. Lietuvai padovanotas Statuto originalo nuorašas.

Nacionalinės bibliotekos direktorius Lietuvos Seimui perdavė pirmojo Lietuvos Statuto originalo nuorašo, saugomo šioje bibliotekoje, skaitmeninę versiją.

Statutas – tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI amžiaus teisės kodeksų rinkinys. Vilniaus Seime jis priimtas 1529 metais. Statutas nebuvo išspausdintas, raštininkai padarė daugybę jo nuorašų. Iš devynių mokslininkams žinomų nuorašų rusėnų, lotynų, senąja lenkų kalbomis išlikę septyni, vienas jų -saugomas Sankt Peterburgo bibliotekoje.

„Tai – vienas pirmųjų tokios didelės apimties rašytinių paminklų Europoje, iki jo parašyti trumpesni. Lietuvos Statute surašytos feodalinio laikotarpio visuomenės gyvenimo normos. Yra išsamus teisės aktų skyrius, nurodyta, kaip jų laikytis, aprašyti teismo, tyrimo procesai. Statute remtasi ir XI amžiaus rusų teise, bet ji apima tik tam tikras to meto visuomenės normas, o Lietuvos statutas jas išplečia ir konkretizuoja“, – pasakojo Rusijos nacionalinės bibliotekos Rankraščių sk. vyr. mokslinis bendradarbis Sergejus Žemaitis.

Statutas, parengtas to metų vakarų Europos universitetus baigusių lietuvių teisininkų, apibrėžia svarbiausias teises – valstybinę, karo, civilinę, globos, baudžiamąją ir kitas. Jis galiojo tris šimtus metų.

Lietuvos Statutas pasirodė ir anglų kalba –  šiemet Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai. Pasak jo leidėjo Stasio Kašausko norėta, kad Europa sužinotų apie Lietuvos valstybingumo ištakas.

„Šitas leidinys, kurį dabar mes čia pristatom Peterburge, turėtų turėti garbę būti ant kiekvieno Lietuvos  teisininko arba baigusio teisę darbo stalo, kaip tam tikras garbės  kodeksas, pasididžiavimo ženklas, kaip yra būtina turėti tėvavardį ir genealoginį medį, taip ir šitą Statutą“, – kalbėjo signataras, Lietuvos Statuto leidėjas Stasys Kašauskas.

„Mes norėjome parodyti, kad Lietuva iš niekur neatsirado, ji visą laiką egzistavo nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, po to buvo netektys, buvom inkorporuoti į kitas šalis, bet mes norime parodyti, kad turime nuo seno teisę oriai būti kaip Europos piliečiai, kaip Europos šalis ir manau, kad Peterburgo intelektualai tai supranta“, – sakė Seimo kancleris Jonas Mileris.

„Mes atvežėme 20 egzempliorių ir jo jau nėra nė vieno, nes ir lietuviai, ir aukštosios mokyklos ir įstaigos, tokios kaip muziejai ir bibliotekos stengiasi šitą Statutą įsigyti, Statutas tai yra tas atvejis, kuris leidžia kultūrai daryti savo darbą kiekvieną dieną, jis artina žmones, artina požiūrius“, – kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininkas profesorius Gintautas Želnys.

Statuto pristatyme koncertavo renesanso muzikos ir šokių ansamblis „Banchetto Musicale“. Nacionalinės bibliotekos fonduose saugoma apie 5 tūkst. Lietuvai svarbių rankraščių, todėl ketinama kultūrinius mainus tęsti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...