captcha

Jūsų klausimas priimtas

1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje primena lietuvių ryžtą siekti laisvės

Kitais metais Lietuva ir Lenkija minės 150 metų nuo 1863 metų sukilimo. 2013-uosius Seimas yra paskelbęs 1863 metų sukilimo metais.
Kęstučio Kantauto - ELTA nuotr.
Kęstučio Kantauto - ELTA nuotr.

Kitais metais Lietuva ir Lenkija minės 150 metų nuo 1863 metų sukilimo. 2013-uosius Seimas yra paskelbęs 1863 metų sukilimo metais.

Kėdainių rajone, Paberžėje, restauruotame Šilingų dvare, veikia unikalus 1863 metų sukilimo muziejus. Iš Paberžės beveik prieš pusantro šimto metų pirmuosius menkai ginkluotus sukilėlius į kovą su carine santvarka išvedė kunigas Antanas Mackevičius.

1863 m. sukilimo muziejaus vadovė Regina Galvanauskienė sako, kad Paberžė – istorinė vieta, iš čia į sukilimą prieš carinę priespaudą patraukė apie 300 sukilėlių būrys – valstiečių ir bajorų, ginkluotų daugiausia dalgiais, šakėmis, vienu kitu revolveriu ar savadarbiu šautuvu. Įsikūrę Krekenavos miškuose, jie puldinėdavo rusų kariškius, maisto ir ginklų vilkstines, trukdė rusų kariuomenės susisiekimui.

„Caras sukilimui malšinti atsiuntė 150 tūkstančių puikiai ginkluotų kareivių, o jiems pasipriešinti ryžosi tik 15 tūkst. sukilėlių, taigi vienas – prieš dešimtį. Mes niekaip negalėjome laimėti, tačiau to meto žmonių ryžtas buvo begalinis. Sukilimas buvo žiauriai numalšintas, daugybė jo dalyvių nubausti mirties bausme, dešimtys tūkstančių ištremti į Sibiro katorgą“, – primena mūsų istorijos įvykius muziejaus vadovė.

Vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus įsikūręs autentiškai restauruotame mediniame vokiečių kilmės baronų Šilingų dvaro rūmų pastate. Jo restauravimo ir ekspozicijos modernizavimo darbai baigti vos prieš metus, skyrus beveik 2 mln. litų pagal Europos ekonominės erdvės finansinį mechanizmą ir iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto.

„Paskutinis šiame 1793 metais pastatytame dvare gyvenęs Šilingas buvo žinomo politikos ir visuomenės veikėjo Stasio Šilingo senelis, padėjęs sukilėliams, dalyvavęs sukilime ir už tai kalėjęs tremtyje Sibire kaip ir 40 tūkstančių sukilimo dalyvių ir pagalbininkų“, – pasakojo R. Galvanauskienė.

Restauruojant istorinį dvarą, atkurtas autentiškas Paberžės dvaro grindų parketas ir lubos ekspozicijų salėse, dvaro durys, langai ir malksnų stogas, modernizuota muziejaus ekspozicija, restauruota 65 unikalių žibalinių lempų kolekcija. Joms skirtoje salėje pristatomas ir žibalinės lempos išradėjas – 1863 m. sukilimo rėmėjas Ignacijus Lukošievičius.

Lietuvių, anglų ir lenkų kalbomis parengtoje muziejaus ekspozicijoje – autentiški čia gyvenusių dvarininkų daiktai, to laiko baldai, indai, Paberžės bažnyčioje išsaugoti dvaro paveikslai ir knygos, sukilėlių ginklai – durklai, kardai, savadarbiai parakiniai šautuvai, revolveriai.

Ekspozicijoje istorinėse nuotraukose galima pamatyti sukilėlių tipažus, uniformas, išdidintas sukilimo vaizdų projekcijas ant sienų, girdėti įnirtingų kovų garsus, žvangančius ginklus ir kovotojų riksmus.

Muziejaus gidai pasakoja ne tik apie sukilimo priežastis, pradžią ir eigą, bet ir žiaurias pasekmes, kai susidorojusi su sukilimo vadais ir dalyviais carinė valdžia masiškai uždarinėjo katalikų bažnyčias ir vienuolynus, mokyklas ir Vilniaus universitetą, uždraudė lietuviškas knygas ir raštą.

„Praėjus šimtui metų po 1863 m. sukilimo, Paberžėje muziejų atidarė kitas labai garsus kunigas – tėvas Stanislovas Dobrovolskis, surinkęs daugybę sakralinių vertybių – procesinių žibintų, liturginių indų ir rūbų, išsaugojęs ir kunigo A. Mackevičiaus mišiolą, Šilingo dvaro paveikslų, indų. Paberžės bažnyčioje puikiai išsilaikę šimtamečiai legendinio Kėdainių krašto dievdirbio Vinco Svirskio kryžiai ir altoriai, medinės Kryžiaus kelio stacijos“, – vardija R. Galvanauskienė.

Muziejaus vadovė dosniai dalijasi prisiminimais apie čia gyvenusį, daug metų Dievui ir žmonėms tarnavusį tėvą Stanislovą. Muziejaus lankytojai stabteli ir prie kunigo Stanislovo, mirusio 2005 metų birželį, kapo Paberžės bažnyčios šventoriuje.

1863 metų sukilimo muziejus Paberžėje įtrauktas į Turizmo departamento rengiamo projekto „Didysis žygis po Baltijos šalis“ šių metų maršrutą. Šeštą kartą Lietuvoje vykstantis projektas iki pat rugsėjo mėnesio kviečia aplankyti dešimt išskirtinių gamtos ir kultūros vietovių bei dalyvauti aktyviausio turisto po tris Baltijos šalis konkurse.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...