captcha

Jūsų klausimas priimtas

Užsienio specialistai lietuvius moko, kaip įgyvendinti kultūros kelių idėjas

Europoje keletą dešimtmečių populiarūs kultūros kelių maršrutai, kuriuose per išlikusį paveldą susipažįstama su krašto ar viso regiono istorija. Lietuvos paveldosaugininkai sako, kad mūsų šalies istorija turtinga ir įdomi, tačiau, norint patraukliai ją pristatyti, neužtenka vien Vyriausybės ar vieno departamento sprendimų.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Europoje keletą dešimtmečių populiarūs kultūros kelių maršrutai, kuriuose per išlikusį paveldą susipažįstama su krašto ar viso regiono istorija. Lietuvos paveldosaugininkai sako, kad mūsų šalies istorija turtinga ir įdomi, tačiau, norint patraukliai ją pristatyti, neužtenka vien Vyriausybės ar vieno departamento sprendimų.

Kaip įdomiai pažinti Lietuvos istoriją ir ją pristatyti svečiui, padėti lietuviams į Vilnių atvažiavo Europos kultūros kelių specialistai. Pasak paveldosaugininkų, patrauklių istorinių kelionių idėjų Lietuvoje pakanka. Tačiau trūksta savivaldybių ir muziejų tarpusavio bendradarbiavimo.

„Lietuva nėra nei Mėnulyje, nei dar kur nors, tai yra sena Europos valstybė, su labai įdomiu išlikusiu kultūros paveldu. Jei mes kalbėtume apie jos tautinių mažumų kultūros paveldą – tai būtų žydų, karaimų, mes pamatytumėm, kad tas paveldas yra ne tik Lietuvoje, yra bendruomenės, kurios gyvena ir už Lietuvos ribų“, – tvirtina Europos Tarybos susitarimo dėl Kultūros kelių atstovas Alfredas Jomantas.

Ispanijos žydų kultūros paveldo tinklo vadovė sako, kad jos šalis pristato žydų gyvenimą X–XV amžiuje. Restauruojami išlikę pastatai. Tačiau siūloma susipažinti ir su šiandien Ispanijoje gyvenančių žydų tradicijomis, jų kūryba.

„Lietuvoje pirmiausia rekomenduočiau sukurti patrauklų tinklalapį, skirtą Žydų kultūros keliui, nes Rytų Europos žydų gyvenimas – įdomi tema daugeliui pasaulio žmonių“, – teigia Žydų kultūros paveldo tinklo Ispanijoje vadovė Assumpcio Hosta.

Totalitarinių režimų architektūros kelio organizatoriai sako, kad Vilniuje nebūtina griauti skulptūras nuo Žaliojo tilto.

„Šis projektas priklauso Europos kultūros keliams ir jame akcentuojama totalitarinių režimų architektūra, tai komunizmo ir fašizmo režimų architektūra. Mūsų projektas sujungė 11 šalių Pietų ir Rytų Europoje. Norime išsaugoti tų laikų atminimą, bet nepropaguoti fašizmo ar komunizmo ideologijos. Jų negalime pamiršti, jei norime gyventi demokratinėje Europoje. Šis paveldas taip pat byloja apie įtaką vietos bendruomenėms“, – sako Italijos Bolonijos universiteto Turizmo studijų centro direktorė Alessia Mariotti.

„Nuo įprastinio turizmo, kai organizuojami didieji turai, mes skiriamės patelkiama informacija, komunikacija. Tai nauja turizmo rūšis, kurioje svarbiausia – šalies kultūros paveldas, kitaip pateikiama informacija, ji labiau edukacinė. Kiekvienas paminklas ar istorinis pastatas tarsi prabyla žmonėms, mes tarsi išverčiame į nūdienos kalbą anų laikų žinutes šių dienų lankytojui. Bendradarbiaudami su vietos valdžia ir universitetais pasiekėme, kad kiekviena kultūros kelio stotelė pristato ne tik bendrą regiono istoriją, bet ir įtaką vietos gyvenimui“, – aiškina Europos kultūros kelių vykdomojo komiteto narys Antonio Fausto Barone.

Vieno iš kultūros kelių Lietuvoje organizatorė – senosios laivybos projekto „Vytinės kelias“ vadovė sako, kad pagal istorikų surinktą medžiagą pastatė Lietuvos upėmis krovinius gabenusį laivą, tačiau iki visiško kultūros kelio sukūrimo – dar toli.

„Idealiai tas kelias būtų, kad būtų galima ne tik pilių važiuoti palei Nemuną žiūrėti, bet žiūrėti ir laivybos, ir senovinės prekybos. Tai yra ateities projektas“, – teigia Trakų švietimo centro direktorė Nijolė Lisevičienė.

Užsienio specialistai dvi dienas truksiančiame seminare aiškina, kaip įgyvendinti kultūros kelių idėjas pasitelkiant savivaldybes ir mokslininkus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...