captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žaliojo tilto skulptūrų priešininkai žada nelaukti pavasario ir piketuoti

Žaliojo tilto skulptūrų nugriovimą palaikančios visuomeninės organizacijos žada nelaukti pavasario, kuomet dėl sovietinio paveldo bus surengta tarptautinė konferencija, ir piketuoti.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Žaliojo tilto skulptūrų nugriovimą palaikančios visuomeninės organizacijos žada nelaukti pavasario, kuomet dėl sovietinio paveldo bus surengta tarptautinė konferencija, ir piketuoti.

Dvi savaites rugsėjį jau piketavusios Sausio 13-osios brolijos pirmininko Kasparo Genzbigelio teigimu, Žaliojo tilto skulptūros yra vienintelės Lietuvoje, kurios ir šiandien naudojamos kaip propagandinis įrankis prieš mūsų valstybę.

„Su Sausio 13-osios brolija ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga padarėme piketą, ką iš tikrųjų reiškia skulptūros. Jos ne tik žeidžia mūsų tautos ir žmogiškumo orumą, bet ir maskuoja nusikaltimus žmogiškumui, maskuoja Molotovo-Ribentropo pakto buvimą. Šios skulptūros toliau skleidžia melą ir Vakarų turistams, ir kitiems žmonėms, jos yra naudojamos kaip propagandinis įrankis prieš mūsų valstybę, ypač šios dienos akivaizdoje, kai yra agresija prieš Ukrainą“, – Seime trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje „Ar turime savigarbos? Apie Žaliojo tilto skulptūras ir kitą okupacinį paveldą“ kalbėjo Sausio 13-osios brolijos pirmininkas.

K. Genzbigelis žadėjo nelaukti pavasarį numatytos tarptautinės konferencijos šiuo klausimu ir piketuoti.

„Mes tikrai nelauksime pavasario (...). Mūsų pareiga yra apginti Sausio 13-osios nužudytuosius, nes ant jų kapų yra pastatytas kruvinas batas. Aš manau, kad mūsų visuomeninės organizacijos, kurioms nereikia nei Seimo nario posto, nereikalaujam nei pensijų, absoliučiai nieko iš valstybės biudžeto, mes reikalaujam teisingumo, padorumo ir sunaikinti priešo propagandos įrankius“, – teigė jis.

Seimo nario Algirdo Patacko manymu, pagrindinė problema, kodėl iki šiol tebestovi Lietuvai svetimų jėgų paminklai yra tautos savigarbos trūkumas.

„Tauta, kuri save gerbia, neturėtų sau leisti šitokių dalykų. Jeigu pasižiūrėtume į statistiką, paprastai vyrauja atsakymas „o man šitie balvonai netrukdo“. Galiu pasakyti apie tą žmonių grupę, kurie taip teigia – reiškia jiems netrukdė ir sovietų valdžia ir okupacijos. Toks žmogus buvo prisitaikęs, tam tikra plačiąja prasme kolaborantas. (...) Žmonės, kurie patyrė represijas, kurie buvo ištremti, kalinti, kurie turi savigarbos – jiems šitie dalykai negali palikti taip, kaip yra“, – sakė parlamentaras.

Anot jo, šios skulptūros neturi jokios meninės vertės – tai socialistinio realizmo gaminiai. „Socialistinis realizmas reikalavo viską naudoti pagal du principus – turi būti atspindėta tikrovė ir turi būti ideologinis užtaisas“, – teigia A. Patackas.

„Būtų gerai, kad nereikėtų tautos įsikišimo, bet jeigu toliau bus taip, kaip yra, jeigu nebus apibrėžtos ir labai aiškios nuomonės viso šito paveldo atžvilgiu, esame pakraščio valstybė, esame informacinio karo zonoje ir visi šitie dalykai yra paaštrėję, tai tautos nesustabdysi. Geriau kad šito nebūtų, bet jeigu tai įvyks, bus labai aišku, kas bus kaltas – kalta bus valdžia“, – apie galimus protestus kalbėjo Seimo narys.

Piketo idėja palaiko ir Kauno mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius. Anot jo, būtent tokie veiksmai atkreips dėmesį šiai problemai spręsti.

„Reikia piketuoti, tada jie atkreips dėmesį, pamatys, kad yra problema, kad negalima paminklų rekonstruoti. Tik tokiais veiksmais – kada aukščiausi vadovai sureaguoja, kada tauta pakyla, kada tauta parodo savo valią. Jeigu nebus aiškios pozicijos, tokio veiksmo viešumoje, skulptūros stovės. Ukrainoje irgi būtų stovėję, jeigu nebūtų paėmę ir nuvertę. Jokie raštai, jokie pokalbiai nieko nedavė“, – tvirtino S. Buškevičius.

ELTA primena, jog Valstybinė kultūros paveldo komisija diskusiją dėl Žaliojo tilto skulptūrų likimo atidėjo iki pavasario. Tuomet planuojama surengti tarptautinę konferenciją, kurioje bus diskutuojama dėl sovietinio paveldo.

Žaliojo tilto skulptūros – keturios skulptūrų grupės „Mokslo jaunimo“, „Taikos sargyboje“, „Pramonės ir statybos“ bei „Žemės ūkis“ buvo pastatytos 1952 m.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...