captcha

Jūsų klausimas priimtas

Auksiniu scenos kryžiumi įvertintos kasininkės grįžta į Panevėžį

Auksinį scenos kryžių už geriausią lietuvių autoriaus pastatymą pelniusi šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ pradeda naują pasirodymų sezoną. Tarptautinės teatro dienos iškilmėse J. Miltinio dramos teatre garbingiausiu scenos meno titulu apdovanotos operos kūrėjos – libreto autorė, rašytoja Vaiva Grainytė, kompozitorė Lina Lapelytė ir režisierė Rugilė Bardžiukaitė – džiaugiasi galimybe lapkričio 7 d. net du kartus spektaklį parodyti Panevėžyje.
R. Bardžiukaitės nuotr.
R. Bardžiukaitės nuotr.

Auksinį scenos kryžių už geriausią lietuvių autoriaus pastatymą pelniusi šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ pradeda naują pasirodymų sezoną. Tarptautinės teatro dienos iškilmėse J. Miltinio dramos teatre garbingiausiu scenos meno titulu apdovanotos operos kūrėjos – libreto autorė, rašytoja Vaiva Grainytė, kompozitorė Lina Lapelytė ir režisierė Rugilė Bardžiukaitė – džiaugiasi galimybe lapkričio 7 d. net du kartus spektaklį parodyti Panevėžyje.

Per metus opera apkeliavo kelis žemynus – „Geros dienos!“ rodyta Niujorke, Šanchajuje, Maskvoje. Šiuo metu kūrybinė komanda ruošiasi pasirodymui Baltijos teatro festivalyje Rygoje ir dviejų savaičių gastrolėms po teatro festivalius Šiaurės Prancūzijoje. Tad Lietuvos kultūros sostinės gyventojams ir svečiams tenka išskirtinė proga šį sezoną pamatyti gimtinėje retai rodomą spektaklį, rašoma pranešime spaudai.

„Šmaikštu, žavinga ir santūru. Subtiliai ir sąmojingai perteikta kapitalizmo spąstų ir liguisto vartotojiškumo kritika“, „Juodosios komedijos šedevras... įpakuotas į užburiančią, beveik liturginę ramybę“, – jau kitą dieną po operos „Geros dienos!“ pasirodymo HERE menų centre, Niujorke, rašė „The New York Times“ žurnalistas Steve`as Smithas ir „New York Magazine“ korespondentas Justinas Davidsonas.

Spektaklis apie prekybos centro kasininkų kasdienybę suprantamas skirtingoms kultūroms, gyvai priimamas įvairių žiūrovų. „Žmonės reaguoja emocionaliai – vieni juokiasi, kiti graudinasi. Tai universalus kūrinys ne tik apie pardavėjas, bet ir, galima sakyti, apie mus pačius – paprastų žmonių gyvenimus, įsuktus vartojimo pagreičio“, – pasakoja rašytoja V. Grainytė.

Kompozitorės, garso menininkės L. Lapelytės sukurta muzika nė iš tolo neprimena sudėtingų arijų ar operai būdingos pompastikos: „Kiekviena kasininkė turi savo melodiją. Ji monotoniška, ritmiška, atkartojanti konvejerio sukimąsi, darbo nuobodulį, vartojimo begalybę. Atlikėjų balsai natūralūs, nepastatyti, jie atskleidžia personažo charakterį.“

Režisierė R. Bardžiukaitė, šiuo metu daug dirbanti dokumentinio kino srityje, kasininkes apgyvendino dekoracijomis neperkrautoje erdvėje. Dešimties pardavėjų veidai – skirtingi, charakteringi. Jau tradiciniu tapęs žiūrovų klausimas „Kaip kasininkes pavyko išmokyti dainuoti?“, kūrėjos nestebina: „Atlikėjų atranka užtruko labai ilgai. Rūpėjo ne tik vokalinės, bet ir fizinės moterų ypatybės, jų išvaizda.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...