captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES lėšas panaudos ir jau renovuotiems kultūros objektams

Kultūros ministerija paskelbė sąrašą objektų, kurie gali gauti pirmą kartą kultūros sektoriui skiriamą Europos Sąjungos (ES) paramą. Į planuojamų atnaujinti objektų sąrašą pateko ir puikiai išsilaikę ar neseniai atnaujinti objektai. Tačiau Kultūros ministerijos strateginio planavimo ir kontrolės departamento direktorė Eglė Saudargaitė tikino, kad visi objektai į sąrašą pateko pelnytai.
Užutrakio dvaras. Asociatyvi nuotr. M. Vaičiulio (BFL) nuotr.
Užutrakio dvaras. Asociatyvi nuotr. M. Vaičiulio (BFL) nuotr.

Kultūros ministerija paskelbė sąrašą objektų, kurie gali gauti pirmą kartą kultūros sektoriui skiriamą Europos Sąjungos (ES) paramą. Į planuojamų atnaujinti objektų sąrašą pateko ir puikiai išsilaikę ar neseniai atnaujinti objektai. Tačiau Kultūros ministerijos strateginio planavimo ir kontrolės departamento direktorė Eglė Saudargaitė tikino, kad visi objektai į sąrašą pateko pelnytai.

„Jeigu toliau investuodami galime baigti objektą ir padaryti jį kompleksinį, sukurti daug paslaugų, tai yra vienas iš svarbių kriterijų apsisprendžiant. Nuspręsti, kam labiau reikia, labai sunku: ar tiems, kurie jau gerai veikia ir teikia puikias paslaugas, ar tiems, kurie tiesiog teigia, kad negali paslaugų teikti, nes yra labai nusidėvėjusi materialinė bazė“, – LRT Radijo laidai „Kultūros savaitė“ sakė E. Saudargaitė.

Pagrindinis kriterijus – visuomenės susidomėjimas

Anot E. Saudargaitės, programa buvo sudaroma taip, kad būtų išsiaiškinta, kokios yra pagrindinės kultūros sektoriaus problemos. Išryškėjo, kad visuomenė nepakankamai dalyvauja kultūriniame gyvenime, nesidomi kultūra, nesidomi kultūriniu paveldu. Be to, teikiamos kultūrinės paslaugos dažnai neatitinka vartotojų poreikių, jų nesudomina.

Todėl, E. Saudargaitės teigimu, investicijomis bus stengiamasi šias problemas išspręsti. Dėl šios priežasties objektų valdytojų, kurie galimai naudosis ES struktūrinės paramos lėšomis bus prašoma argumentuoti, kaip, naudojant paramą bus sprendžiamos minėtos problemos ir kokią visuomenės dalį padaryti atnaujinimai pritrauks.

Visuomenės pritraukimas buvo vienas iš pagrindinių kriterijų, į kuriuos atsižvelgta, sudarant programą. Siekiama, kad paramą gausiantys objektai būtų įdomūs visuomenei.

„Jeigu toliau investuodami galime baigti objektą ir padaryti jį kompleksinį, sukurti daug paslaugų, tai yra vienas iš svarbių kriterijų apsisprendžiant. Nuspręsti, kam labiau reikia, labai sunku: ar tiems, kurie jau gerai veikia ir teikia puikias paslaugas, ar tiems, kurie tiesiog teigia, kad negali paslaugų teikti, nes yra labai nusidėvėjusi materialinė bazė“, – sakė E. Saudargaitė. Ji pridėjo, kad šiuo atveju pirmiausia yra svarstoma, kokią veiklą lankytojams galėtų pasiūlyti atrenovuotas objektas, ir tuomet investuojama, o ne atvirkščiai.

E. Saudargaitė: būtina pagalvoti apie išlaikymą

ES paramos skyriaus vedėja Daiva Nazarovienė teigė, kad neturėtų nutikti taip, jog Lietuvoje liks keli dideli objektai, o mažesnieji bus nustumti į šalį ir negaus galimybės pasinaudoti lėšomis. Esą skirstant paramą labai svarbu atsižvelgti į tai, kokią sumą reikia investuoti ir kokią naudą tai gali atnešti.

„Vienas iš investavimo principų ir prioritetų yra investicijų kompleksiškumas. Norėtųsi užbaigti objektus tokius objektus, kuriems nedaug trūksta iki pilno funkcionavimo ir pilno galimybių atskleidimo su sąlyginai nedaug investicijų“, – aiškino D. Nazarovienė, tikindama, kad pirmenybė turi būti teikiama tiems objektams, kurie gali atnešti didelę naudą, į juos neinvestavus daugybės lėšų.

Taip pat, sudarant programą, svarbus kriterijus buvo išlaikymas. Pasak E. Saudargaitės, būtina atsižvelgti į tai, kad atrenovuotus objektus būtina išlaikyti. Tai taps papildoma našta valstybės arba savivaldybių biudžetams. Todėl esą vėlgi atsižvelgiama į tai, ar atnaujintas objektas įgaus naujos gyvybės ir taps labiau lankomu.

„Jeigu mes iš tikrųjų padarysime labai gražų dvarą, bet jis stovės tuščias, tai bus iššvaistytos valstybės lėšos. Mes jokiu būdu nenorime iš šių paslaugų padaryti verslo. Be abejo, reikės dotuoti tas įstaigas“, – tvirtino pašnekovė.

Ji pateikė pavyzdį, kad visai neseniai Lietuvoje daug lėšų buvo skiriama arenų statybai. Tačiau kai kuriuose miestuose jos ne tik neturi reikiamo kiekio pagrindinės veiklos – sporto – renginių, bet nepritraukia komercinių renginių organizatorių.

Tarp pretenduojančių gauti finansavimą – keturios bibliotekos

Į objektų sąrašą pateko ir keturios bibliotekos: Kauno, Vilniaus, Panevėžio ir Aklųjų biblioteka. E. Saudargaitės teigimu, šios bibliotekos yra tarsi prieš tai aptartų aspektų, pagal kuriuos atrenkami objektai, kompromisas.

Esą viena moderniausių ir naujausių Panevėžio biblioteka į sąrašą pateko dėl anksčiau minėtos priežasties – norint, kad įstaiga funkcionuotų pilnu pajėgumu, reikia investuoti labai mažai. O Kauno apskrities viešajai bibliotekai nuo pat jos pastatymo nėra skirta jokių lėšų.

Kitos bibliotekos nebuvo įtrauktos, nes daugumoje jau yra vykdomi projektai, naudojantis valstybės investicijų programomis. Projektų nebegalima keisti ir jie turi būti pabaigti vykdyti valstybės investicijų programos lėšomis.

Lėšų naujų kultūrinių objektų statybai nebus skirta. Šiuo metu siekiama išsaugoti turimus objektus. Planuojama, kad iš viso kultūros paveldui ir infrastruktūrai turėtų būti pasiskirstyta apie 650 mln. litų. Artimiausiu metu bus paskelbtas regionuose esančių objektų sąrašas. Taip pat dalis lėšų bus skiriama konkurso būdu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...