captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstybė atgavo kadaise privatizuotą Lietuvos kino paveldą

Valstybė atgavo teises į daugiau nei 1000 kino juostų, kurios 2004 m. buvo privatizuotos kartu su visa Lietuvos kino studija. Lietuvos kino centras (LKC) teigia, kad filmai valstybei grįžo už simbolinį 1 cento mokestį.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Valstybė atgavo teises į daugiau nei 1000 kino juostų, kurios 2004 m. buvo privatizuotos kartu su visa Lietuvos kino studija. Lietuvos kino centras (LKC) teigia, kad filmai valstybei grįžo nemokamai.

LKC antradienį pranešė pasirašęs susitarimus su UAB „Lietuvos kino studija“ dėl turtinių autorių teisių ir gretutinių teisių į nacionalinius filmus ir audiovizualinius kūrinius, sukurtus nuo 1940-ųjų iki 2004-ųjų, perėmimo, teigiama LKC pranešime spaudai.

Valstybei perduotos 81 animacinio, 849 dokumentinių, 80 vaidybinių, 185 užsakomųjų filmų bei kino metraščių „Tarybų Lietuva“ ir „Lietuvos kronika“ autorių ir gretutinės teisės. Taip pat perduotos 1409 audiovizualinių kūrinių laikmenos, šiuo metu saugomos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos archyve.

LKC atstovė spaudai Eglė Makuškaitė LRT.lt teigė, kad teisės į filmus perimtos „visiškai nemokamai“. Pasak jos, dešimtmetį perėmimas užtruko dėl to, kad iki įkuriant LKC nebuvo institucijos, kuri rūpintųsi filmų grąžinimu valstybei bei teisinėmis perėmimo sąlygomis.

LKS 2004 m. privatizuota už 14,15 mln. litų. Festivalio „Kino pavasaris“ vadovė Vida Ramaškienė yra teigusi, kad „vėliau valstybei buvo pasiūlyta atpirkti kino archyvą už 50 mln. litų“.

Valstybės perimtų kūrinių sąrašą bus galima rasti Lietuvos kino centro interneto svetainėje, o dėl teisės rodyti ar kitaip juos naudoti nuo šiol reikia kreiptis į LKC.

„Per porą metų LKC iniciatyva jau įsigytos 15 reikšmingų Lietuvos kino istorijai vaidybinių filmų, kurie saugomi užsienio archyvuose, kopijos. Labai svarbus šiame kontekste buvo ir susitarimas su „Lietuvos kino studija“. Dabar turime sąlygas kompleksiškai planuoti darbus, siekiant, kad kino paveldas būtų prieinamas tyrėjams ir visuomenei. Bendradarbiaudami su Lietuvos archyvais, kino istorikais ir pasitelkdami skaitmeninimo technologijas jau artimiausiu metu ketiname pristatyti auditorijai keletą restauruotų kino filmų“, – pranešime spaudai cituojamas LKC vadovas Rolandas Kvietkauskas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...