captcha

Jūsų klausimas priimtas

Etnokosmologijos muziejuje pastatytas kalendorinis akmenų ratas

Lietuvos etnokosmologijos muziejaus lauko ekspozicijoje nuo spalio pradžios „įsikūrė“ 30 metrų skersmens, 20–30 tonų sveriančių akmenų ratas. Taip įgyvendinta etnokosmologijos pradininko dr. Gunaro Kakaro idėja muziejaus teritorijoje pastatyti kalendorinį akmenų ratą. Jis fiksuoja keturias pasaulio šalis ir Saulės tekėjimo bei nusileidimo kryptis ilgiausių ir trumpiausių dienų laikotarpiais.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Lietuvos etnokosmologijos muziejaus lauko ekspozicijoje nuo spalio pradžios „įsikūrė“ 30 metrų skersmens, 20–30 tonų sveriančių akmenų ratas. Taip įgyvendinta etnokosmologijos pradininko dr. Gunaro Kakaro idėja muziejaus teritorijoje pastatyti kalendorinį akmenų ratą. Jis fiksuoja keturias pasaulio šalis ir Saulės tekėjimo bei nusileidimo kryptis ilgiausių ir trumpiausių dienų laikotarpiais.

Didžiuliai akmenys į muziejų pradėti gabenti 2003 metais. Techniškai sudėtingam riedulių transportavimui reikėjo daug lėšų. Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius G. Kakaras kreipėsi į visų šalies apskričių administracijas, ragindamas atvežti po įspūdingą didelį akmenį iš kiekvienos Lietuvos apskrities ir taip simboliškai sustoti į vieną, visą Lietuvos ratą. Akmenis atvežė Vilniaus, Panevėžio, Utenos, Klaipėdos Telšių ir Kauno apskritys. Klaipėdiečiai, apskrities viršininko Arūno Burkšo iniciatyva, atvežė net 32 tonų akmenį. Vilniaus apskrities viršininko Jono Vasiliausko pastangomis atgabentas 26 tonų riedulys bei dar keturi dideli akmenys už likusias apskritis.

Šių metų rugsėjį prasidėjo lietuviško Stounhendžo statyba. Naudojant galingą techniką 42 akmenys sustojo į savo vietas. Kad idėja būtų visiškai įgyvendinta, dar trūko mažesnių akmenų – jie buvo atgabenti iš Anykščių rajono Kurklių žvyro karjero.

Kalendorinis akmenų ratas sutankėjo iki 32 akmenų ir tapo Saulės disku su aštuoniais iš mažesnių akmenų suformuotais spinduliais.

Ant centrinio rato akmens bus iškaltos Jurgio Baltrušaičio eilės: „Ko ieškai tu – čia pat greta/Būties aušra už tavo durų/Už tavo vartų Visata“.

Antroje akmens pusėje bus perkelta etnokosmologinio ženklo kopija nuo Valiulio akmens, kuris yra netoli nuo muziejaus, šalia Alantos bažnytkaimio.

Valiulio ženkle pavaizduoti kiaušinio ovale iškalti trys mus supančio pasaulio simboliai – Mėnulio pjautuvas, kaip Žemės gyvybės ciklo simbolis, pasaulio centras – Saulė ir aukščiausios sferos simbolis – žvaigždė.

Senų Lietuvos mitologinių ženklų kopijos vienoje vietoje taps didele paveldo vertybe. Taip pat planuojama perkelti ir Baltijos jūros šalyse esančių akmens ženklų kopijas ant Saulės simbolio akmenų – tai bus unikali Europos paveldo vertybė, prieinama visiems Lietuvos etnokosmologijos muziejaus lankytojams. Ateityje senųjų akmenų ženklų kopijos galės atkeliauti ir iš kitų šalių.

Kalendorinį akmenų ratą ir Saulės simbolį įamžino 125 rieduliai. Aštuonių Saulės spindulių galuose dar iškils vėtrungės su lietuviškais vėjų pavadinimais.

Šalia Saulės simbolio įsikurs aštuonių Saulės sistemos planetų modeliai, atitinkantys realius Saulės sistemos dydžius. Pagal 30 metrų Saulės skersmenį proporcingi santykiniai planetų modelių dydžiai bus tokie: Merkurijus – 10 cm., Venera – 26 cm., Žemė – 27 cm., Marsas – 15 cm., Jupiteris – 3 m., Saturnas – 2,6 m., Uranas – 1,1 m., Neptūnas – 1 m. Visų planetų modeliai išsidėstys spiralės vijose santykiniuose atstumuose nuo Saulės.

Kalendorinį akmenų rato ir Saulės sistemos modelio kompleksą užbaigs sferinis rankų darbo kaltinis Saulės laikrodis ir skulptūra, kuri atspindės žmogaus ryšį su Visata per fizinį ir dvasinį pasaulio pažinimą.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...