captcha

Jūsų klausimas priimtas

Irane lietuvių kūrėjai susidūrė su cenzūra

„Paskaitoje apie lietuvių meną turėjau atsisakyti nuotraukų su nuogu kūnu, o instaliacijoje teko užlenkti apatines išaustų žmogaus išnarų dalis“, – pasakojo iš Irano sugrįžęs kuratorius Ignas Kazakevičius.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

„Paskaitoje apie lietuvių meną turėjau atsisakyti nuotraukų su nuogu kūnu, o instaliacijoje teko užlenkti apatines išaustų žmogaus išnarų dalis“, – pasakojo iš Irano sugrįžęs kuratorius Ignas Kazakevičius.

Lietuvių šiuolaikinės tekstilės paroda „Reprise“ („Pasikartojimas“) šį mėnesį vyko Irano meno akademijos (SABA) centro salėse, skirtose tarptautinėms parodoms.

Pasak Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktoriaus I. Kazakevičiaus, tai buvo pirmasis aktualaus lietuvių meno pristatymas šioje tolimoje ir gana uždaroje šalyje. Jis prisipažino, kad prieš kelionę būta ir baimės, ir abejonių, tačiau lūkesčiai pasiteisino. Net ir minėtas susidūrimas su cenzūra nesugadino svetingos Rytų šalies įspūdžio.

Taikėsi prie kitokių įpročių

I.Kazakevičius pasakojo, kad nuvykus į Iraną net atsitiktiniams pašnekovams netekdavo aiškinti, kurioje pasaulio vietoje yra Lietuva. Tik kiek nustebino klausimas, kur Lietuva rado dėstytojų savo Dailės akademijai, kai šalis atsiskyrė nuo Rusijos. Matyt, kai kurie iraniečiai mano, kad žymiausi dailininkai į sovietinę Lietuvą atvažiuodavo iš Maskvos.

Lietuviams teko prisitaikyti ne tik prie neįprasto maisto ir kavos trūkumo, bet ir prie šios šalies tvarkos. Visą viešnagės laiką jų apsilankymus menininkų dirbtuvėse ir net pasivaikščiojimus po miestą rengdavo paskirtas kuratorius, kuris visur pats palydėdavo svečius.

Menininkės Bronė Neverdauskienė ir Monika Žaltauskaitė-Grašienė jau oro uoste užsirišo skaras. Vėliau jos atkreipė dėmesį, kad pačios iranietės nesistengia pernelyg slėpti savo veido, o jaunesnės moterys juodas skaras mielai iškeičia į raudonas.

Tiesa, spalvotus rūbus nešioja tik labai jaunos merginos. Negalėdamos pasipuikuoti šukuosenomis jos pačiais įvairiausiais būdais paryškina antakius.

Viešojoje vietoje koketuoti ar paduoti vyrui ranką moterims draudžiama, tačiau jos tikrai nesėdi užsidariusios namuose. Ir į lietuvių parodos pristatymą susirinkusios publikos didesnę dalį sudarė moterys. Publika klausinėjo apie lietuvių menininkių požiūrį į feminizmą ir moteriškas temas mene.

Menininkai – labai gerbiami

„Diskusijų sukėlė B. Neverdauskienės darbe panaudotas persiško kilimo rašto motyvas. Publika tuoj pat jį atpažino, bet jiems buvo sunku suvokti, kad galima taip laisvai elgtis su tradicija. Juk Bronei įdomus ne pats ornamentas, o išvirkščia kilimo pusė. Ji tyrinėja rištinio kilimo raštus, jų mazgus paverčia didžiuliais rutuliais, net bombomis“, – pasakojo I. Kazakevičius.

Buvo akivaizdu, kad iraniečiams neįprasta, jog su tūkstantmete tradicija galima žaisti, ją interpretuoti. Jie patys su tradicija elgiasi pagarbiai ir abejoja, ar menininkams verta peržengti jos rėmus.

„Menininkai ten labai gerbiami. Nemažai žmonių studijuoja poeziją. Nors Irane dabar dominuoja islamas, persiška kultūros tradicija juntama visur. Pradedant kavinių interjeru, dizainu ir mada. Visur persiški motyvai – kaip prekės ženklas“, – pastebėjo kuratorius.

Labiausiai lietuvius nustebino sovietmečio vaizdinę propagandą primenantys milžiniški revoliucijos vadų ir generolų atvaizdai ant daugiaaukščių namų sienų. Dažnai net su jų kalbų ištraukomis.

Akivaizdu, kad šalyje yra nemažai dailininkų, kurie gauna neblogus valstybinius užsakymus. Islamo draudimo meno kūriniuose vaizduoti žmones taip pat nėra besąlygiškai laikomasi. Muziejuose restauruotos senosios freskos, kurioms fanatikai kažkada buvo iškapoję veidus.

Klaipėdoje – paroda iš Irano

Žmonių vaizduoti nevengia ir šiuolaikiniai tapytojai bei fotografai, kurių darbus teko matyti lietuviams. Tačiau Irano meno rinkinį pristatyti Lietuvoje panorusiam I. Kazakevičiui teko gerokai pasukti galvą, kuo labiausiai būtų galima sudominti lietuvių žiūrovus.

Jis pasirinko ne tekstilę ar tapybą, o kaligrafiją. Taigi kitais metais Klaipėdos kultūrų komunikacijos centrą turėtų pasiekti Irano meno kolekcija. Joje – ir senosios tradicinės Irano kaligrafijos kūriniai, ir šiuolaikinių dailininkų darbai. Parodą lydintys dailininkai surengs klaipėdiečiams kaligrafijos dirbtuves.

Kelionėje daug įspūdžių patyrę parodos rengėjai jau džiaugiasi sėkmingai grįžę namo. Ir ne tik dėl įtemptos politinės padėties, dėl kurios šalia didžiųjų Irano miestų sutelktos nemažos karinės pajėgos. Svečiai buvo įspėti, kad jų negalima fotografuoti.

„Ten mažai žalumos. Laisvadieniais žmonės su šeimomis susėda pailsėti net greitkelio skiriamojoje juostoje, kuri apsodinta medžiais. Medis – šeima, medis – šeima. O pro šalį lekia automobiliai. Apsidairai aplinkui – pliki kalnai, tarsi jūros dugnas. Todėl sugrįžus į Lietuvą ypač nudžiugino medžiai ir paukščių balsai“, – prisipažino I. Kazakevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...