captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seime – paroda, skirta Utenos miesto gimtadieniui

Rugsėjo 18 d., ketvirtadienį, 14 val., Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta Utenos krašto dailininko Jono Pleckevičiaus tapybos ir Lietuvos puodžių karaliaus Vytauto Valiušio keramikos paroda, skirta Utenos miesto gimtadieniui, rašoma pranešime spaudai.
V. Valiušio keramikos muziejus, Utenos turizmo informacijos centro nuotr.
V. Valiušio keramikos muziejus, Utenos turizmo informacijos centro nuotr.

Rugsėjo 18 d., ketvirtadienį, 14 val., Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta Utenos krašto dailininko Jono Pleckevičiaus tapybos ir Lietuvos puodžių karaliaus Vytauto Valiušio keramikos paroda, skirta Utenos miesto gimtadieniui, rašoma pranešime spaudai.

Dailininkas J. Pleckevičius nuo 1975 m. rengia parodas Lietuvoje ir užsienyje, organizuoja ir dalyvauja tarptautiniuose tapybos pleneruose. Jo tapybos darbų yra įsigiję Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, JAV, Italijos, Danijos, Švedijos privatūs kolekcininkai ir dailės galerijos.

J. Pleckevičius tapo peizažus, portretus, miniatiūras, kuria menines fotografijas. Tapytojo kūrybai būdingas tikrovės vaizdavimo konkretumas ir įvairumas, kasdieninio gyvenimo, mus supančios gamtos ir aplinkos, kaip estetinės vertybės, suvokimas.

Nuo 1976 m. menininkas dirba Utenos dailės mokyklos direktoriumi, dėsto tapybą. Direktorius vadovavo senosios Utenos pašto stoties restauracijai, pritaikė jį šiuolaikiniams švietimo, kultūros tikslams.

Dailininkas susidomėjo senojo pašto ir trakto istorija. Išleido šia tema tris knygas: „Traktas St. Peterburgas–Varšuva. Utenos apskritis“, „Traktas St. Peterburgas–Varšuva. Nuo Rezeknės iki Utenos“, „Nuo Kauno iki Daugpilio. Senuoju pašto traktu“.

V. Valiušis – Leliūnų (Utenos raj.) keramikos muziejaus steigėjas. Menotyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė apie Vytauto Valiušio muziejų rašė: „Valiušis keramikos dirbinius pradėjo rinkti atsitiktinai. Atvežęs puodų šukes į sąvartyną pastebėjo, kad ten mėtosi seni puodai arba įdomios jų šukės. Taip pradėjo senesnius ir įdomesnius vežtis namo. O vėliau pradėjo ieškoti puodų visur – kaime pas močiutes... 2001 m. Leliūnuose jis įkūrė vienintelį Lietuvoje tokios apimties keramikos muziejų, kurį netrukus padovanojo Utenos kraštotyros muziejui. Valiušio kaupta ekspozicija (puodai, puodynės, ąsočiai, „palivonai“, dubenėliai, vazos, žvakidės ir kt.) atspindi Lietuvos keramikos raidą, nes įvairių formų ir skirtingos paskirties darbai išdėstyti pagal etnografinius regionus chronologine tvarka.“

Puodų žiedimas V. Valiušiui, jo teigimu, ir pomėgis, ir pragyvenimo šaltinis, ir gyvenimo būdas.

„Vienas pagrindinių Valiušio nuopelnų tas, kad savo darbų formose jis remiasi tautinių amatų tradicija ir ją kūrybingai tęsia, – knygoje „Vytautas Valiušis“ rašė menotyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė. – Jis nesiekia atkartoti jų pavidalų ar juos kopijuoti. Jam įdomiau improvizuoti, tobulinti ir keisti indų formų proporcijas. Jis itin mėgsta lieknesnes proporcijas, nors tokias nužiesti yra daug sunkiau. Bet tokie grakštūs ir besistiebiantys aukštyn indai yra gražesni, elegantiškesni. Be to, jis visada stengiasi, kad puodas būtų lengvas, kaip pats meistras sako, „kad jis skambėtų“.

Parodą Parlamento galerijoje bus galima apžiūrėti atvirų durų valandų metu, penktadieniais nuo 11 iki 15 val. Paroda Seime eksponuojama iki spalio 6 d.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...