captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Kernagio vardo gitara įteikta G. Storpirščiui, už kūrybos indėlį apdovanotas L. Degėsys

Sekmadienio vakarą Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje vyko jubiliejinio – dešimtojo tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš“ uždarymas. Jame tradiciškai įteikta ir maestro Vytauto Kernagio vardo gitara, skiriama labiausiai nusipelniusiam bardui. Šiemet už gyvenimo indėlį į dainuojamąją poeziją bei maestro kūrybos, atminties puoselėjimą ji atiteko Gediminui Storpirščiui. Pats laureatas neslėpė besidžiaugiantis apdovanojimu ir patikino, kad V. Kernagio kūryba dar laukia tyrinėjimų.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Sekmadienio vakarą Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje vyko jubiliejinio – dešimtojo tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš“ uždarymas. Jame tradiciškai įteikta ir maestro Vytauto Kernagio vardo gitara, skiriama labiausiai nusipelniusiam bardui. Šiemet už gyvenimo indėlį į dainuojamąją poeziją bei maestro kūrybos, atminties puoselėjimą ji atiteko Gediminui Storpirščiui. Pats laureatas neslėpė besidžiaugiantis apdovanojimu ir patikino, kad V. Kernagio kūryba dar laukia tyrinėjimų.

Laureatas prisidėjo prie dainuojamosios poezijos renesanso

Prieš įteikdamas apdovanojimą AGATA Tarybos pirmininkas Rimantas Bagdzevičius pasidžiaugė, kad toks „beprotnamis“ vyksta jau dešimtį metų ir gitara keliauja į rankas, kurios seniai jos nusipelnė.

Laikydamas rankose gitarą laureatas atviravo, kad vaikystėje su pavydu žiūrėdavo į V. Kernagį, nes jis ir Virgis Stakėnas turėjo geriausias Lietuvoje gitaras. „Būdavo svajonė gauti nors ką nors panašaus į tai“, – juokavo naujosios gitaros savininkas.  LRT.lt paklaustas, ar tikėjosi šio apdovanojimo, G. Storpirštis neslėpė, kad „būnant festivalio vadovu, sunku išvengti tam tikrų žinių“. „Bet manęs gyvenimas nelepino apdovanojimais ir aš džiaugiuosi, kad taip yra, su dideliu džiaugsmu priimu gitarą“, – džiugesio neslėpė atlikėjas.

Pasak G. Storpirščio, maestro kūryba yra labai plati ir dar laukia tyrinėjimų. Tai esą žmogus, palikęs daug idėjų, aplenkęs laiką. Tai, ką jis suformulavo akustiniame savo periode, šiandien yra pradžiamokslis. „Kaip perskaityti skirtingai tekstą, kaip išdėsti eilėraščio mintį, kaip pakelti iki reikiamos temperatūros emocionaliai“, – aiškino atlikėjas.

Laureato, kartu ir šio festivalio meno vadovo, indėliu į šio žanro muziką neabejoja festivalio įkūrėjas Juozas Žitkauskas: „G. Storpirštis daug prisidėjęs prie dainuojamosios poezijos renesanso. Šiandien jis yra vienas iš tų bardų, kurie ne tik dainuoja, bet daug daro, kad šitas žanras gyvuotų. Juk ir festivalis „Tai – aš“ atsirado iš mūsų su G. Storpirščiu 2001-aisiais metais pradėtų rengti šio žanro svetainių Vilniaus mokytojų namuose. Jau tuo metu brendo mintis ir buvo ji jo garsiai išsakyta, kad šis žanras turėtų savo tarptautinį festivalį.“

Už kūrybos indėlį apdovanotas L. Degėsys

Tuo metu trečius metus teikiamas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros LATGA-A prizas už kūrybos indėlį į nacionalinę dainuojamąją poeziją šiemet skirtas poetui Liutaurui Degėsiui, kurio tekstai skamba daugelio lietuvių bardų repertuare. 2010-aisiais šis apdovanojimas atiteko Marcelijui Martinaičiui, pernai juo pagerbtas Juozas Erlickas.

L. Degėsys pastebi: „Dainuojamosios poezijos festivaliai vis gerėja ir plečiasi kaip kultūrinis reiškinys. Apskritai tokia muzika padeda stabtelėti, išmokti liūdėti. Juk liūdesys padeda žmogui save prisiminti.“

„Festivalyje pokyčių buvo, yra ir bus“

Šiųmetis festivalis pasižymėjo dalyvių gausa. Visą savaitę vykusio festivalio metu įvyko virš 30 koncertų Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Per dešimtmetį, festivalis patyrė daug metamorfozių. „Jei pirmasis festivalis, vykęs 2003-aisiais metais tęsėsi 3 dienas, tai šis – 7. Jei pirmasis jungė 7 koncertus, tai šiemet jį apjungė 38 koncertai. Jei pirmasis festivalis buvo tik po Vilniaus mokytojų namų stogu, tai vėlyvesni festivaliai vyksta ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje, taip pat už jos ribų – Latvijoje ir Lenkijos teritorijoje. Tad įvairių pokyčių buvo, yra ir bus“, – LRT.lt patikino J. Žitkauskas.

Jubiliejinio festivalio proga buvo pristatyta ir J. Žitkausko knyga „Tai aš“. Bardų istorija. Pirmasis tarptautinis festivalis“, kurioje pristatoma festivalio raida ir Lietuvos dainuojamosios poezijos istorija. Taip pat išleista dviguba retrospektyvinė kompaktinė plokštelė „Tai – aš“, kurią sudarė ir pats G. Storpirštis.

J. Žitkausko teigimu, knygos rašymas ir plokštelės sudarymas atėmė daug laiko. „Pagrindinis sunkumas organizuojant festivalį buvo laiko stoka. Anksčiau telkdavomės vien prie organizacinių dalykų ir programos gludinimo, o šiemet teko tą laiką derinti su kūrybiniais dalykais. Bet aš tikiuosi, kad klausytojai šito nepastebėjo. Kiti sunkumai – tradiciniai, finansai. Bet, atrodo, išsisukome“, –  paskutinę šiais metais vykusio festivalio dieną šyptelėjo vadovas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...