captcha

Jūsų klausimas priimtas

Festivalis „Senamiesčio žiogas“ atsisveikino iki kito sezono

Ketvirtadienį Kauno Ryšių kiemelyje „837“ skambėjo paskutiniai šio sezono dainuojamosios poezijos festivalio „Senamiesčio žiogas“ garsai. Festivalis skaičiuoja jau aštuntuosius gyvavimo metus.
T. Lukšio (BFL)nuotr.
T. Lukšio (BFL)nuotr.

Ketvirtadienį Kauno Ryšių kiemelyje „837“ skambėjo paskutiniai šio sezono dainuojamosios poezijos festivalio „Senamiesčio žiogas“ garsai. Festivalis skaičiuoja jau aštuntuosius gyvavimo metus.

Iki kitų metų atsisveikinti su festivaliu kvietė Domantas Razauskas ir dėdė Semas, Andrius Kaniava su grupe, „Kamanių šilelis“ bei Eginas Grajauskas.

Uždarymo renginio metu kiemelį papuošė festivalio skrajučių paroda ir „Mažojo dailininko dirbtuvėlė“, kurios metu vaikai gamino rudenines saulėgrąžas pagal Vincentą van Gogą. 

Pralaužti ribą tarp žiūrovo ir atlikėjo bandė „Kamanių šilelis“.

„Senamiesčio žiogo“ auditorija gera, šilta ir labai išsiilgusi gyvo garso muzikos, tad su ja užmegzti kontaktą yra ypač malonu“,  – gero žodžio negailėjo penktajame šio sezono dainuojamosios poezijos festivalyje pasirodęs „Kamanių šilelis“ su Kamile Gudmonaite ir Mantu Zemlecku priešaky.  

„Kamanių šilelio“ pasirodymo metu susirinkusiai publikai lietus nesutrukdė nei dainuoti, nei šokti.  „Koncertas įvyksta pralaužus ribą tarp žiūrovo ir atlikėjo. Kai būni kažkur aukštai ant scenos, į tave šviečia lempos, o žiūrovai žemai – čia visai ne koncertas. Mes siekiame atviro kontakto su žiūrovais“ – po koncerto džiaugėsi K. Gudmonaitė. 

Ištikimas „Senamiesčio žiogo“ draugas – A. Kaniava. Jis dainuojamosios poezijos festivalyje dainuoja nuo pirmojo renginio. A. Kaniava scenoje pasirodė su Sigitu Mickiu ir Aleksandru Ten.

„Ne paslaptis, kad daugelis mano dainų neturi pavadinimų iki šiol, aš net kažkada galvojau išleisti albumą „Našlaičių prieglauda“. Nors kam šiandien įdomu, koks žmogus sukūrė, pavyzdžiui, televizorių. Dabar televizorius kuria žmones“, – pokštavo scenos veteranas.

Po trijų metų pertraukos į sceną grįžo neišskiriamas D. Razausko ir Dėdės Semo duetas.

„Esame pasiryžę padovanoti absoliutaus ir neginčijamo džiugesio akimirkas, kuriomis mėgaujamės patys grodami kartu po tokios ilgos pauzės. Rodos, amžinybę grojome, paskui amžinybę negrojome, pasiilgome vienas kito scenoje“, – prieš koncertinį turą sakė D. Razauskas. 

Savo muzikinę erdvę D. Razauskui apibūdinti žodžiais sunku: „ten nebegalioja aiškios mentalinės konstrukcijos. Aš miegu ir sapnuoju, o tą akimirką, kai užlipu ant scenos – prabundu, ten vyksta tikrasis mano gyvenimas ir būnu savimi“. 

Ilgesį šiam duetui publika išreiškė negailėdama ovacijų ir šūksnių. D. Razauskas ir Dėdė Semas baigė „Senamiesčio žiogo“ sezoną, bet simbolišku jo nelaiko. „Simboliška mums kažkas tampa tiek, kiek tai susikuri galvoj. Dar bus puikių orų ir puikių koncertų“, – sako jie.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...