captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Lūžio kartos vardų“ ciklą tęsia J. Zalensas

Skulptorius Jūratis Zalensas neapsiriboja vien tik skulptūra – vis dažniau parodose dalyvauja rodydamas tapybos kūrinius. Ši dailės rūšis kūrėjui padėjo sugrįžti į dailės pasaulį po 2004 m. patirtų sunkių sveikatos problemų. Liga prikaustė prie neįgaliųjų vežimėlio, tačiau jau 2010 m. dailininkas surengė tapybos parodą savo namų sodelyje ir tapo įsimintiniausiu Kauno metų menininku.
J. Zalenso „Rudens vėliava“
J. Zalenso „Rudens vėliava“

Skulptorius Jūratis Zalensas neapsiriboja vien tik skulptūra – vis dažniau parodose dalyvauja rodydamas tapybos kūrinius. Ši dailės rūšis kūrėjui padėjo sugrįžti į dailės pasaulį po 2004 m. patirtų sunkių sveikatos problemų. Liga prikaustė prie neįgaliųjų vežimėlio, tačiau jau 2010 m. dailininkas surengė tapybos parodą savo namų sodelyje ir tapo įsimintiniausiu Kauno metų menininku.

Pranešime spaudai rašoma, kad XX a. 9 deš. J. Zalenso tapyba turėjo figūratyvumo, dekoratyvumo su jam būdingais juodais kontūrais. Dabartinėje jo tapyboje dekoratyvumas abstraktėja. Viena vertus, tai lemia dailininko fizinės galimybės, kita vertus, jis ieško kito stiliaus, kuris žymi J. Zalenso, kaip dailininko, prisikėlimo etapą. Ryškios, džiugios paveikslų spalvos spinduliuoja teigiamą energiją ir vėl kaip kūrybos pradžioje vilioja žiūrovus.

2000 m. Kauno Paveikslų galerijoje buvo atidaryta „Lūžio kartos ir jos mokytojų“ ekspozicija, skirta XX a. paskutinio dešimtmečio Kauno dailininkų darbams. „Lūžio kartos“ pavadinimas nebuvo susietas su dailininkų amžiumi. Jų „lūžio“ pagrindą lėmė studijų sovietmečiu ir 9 deš. pabaigoje pasikeitusios kultūrinės, politinės ir ekonominės situacijos laisvėjančioje Lietuvoje sankirta.

Paveikslų galerijos „Lūžio kartos“ ekspoziciją sudarė XX a. 9 deš. jaunosios menininkų kartos, po studijų Vilniuje grįžusios į Kauną, ir jų mokytojų, dirbusių Kaune ir vėliau kartu įsitraukusių į bendrą veiklą su mokiniais, darbai.

Eksponuojamų kūrinių autoriai buvo Eugenijus Varkulevičius (g. 1956), Eglė Velaniškytė (g. 1958), Audronė Petrašiūnaitė (g. 1954), Pranas Griušys (g. 1955), Jonas Maldžiūnas (g. 1956), Arvydas Brazdžiūnas-Dusė (g. 1960), Arūnas Vaitkūnas (1956–2005). Pastarasis su kitais dailininkais, tokiais kaip Rimvidas Jankauskas-Kampas (1957–1993), Antanas Obcarskas (g. 1958), Eimutis Markūnas (g. 1959), Mikalojus Šalkauskas (1935–2002) ir Alfonsas Vilpišauskas (g. 1945) įsitraukė į vieną iš Kauno meninio gyvenimo išskirtinių reiškinių – grupės „Angis“, susibūrusios 1990 m., veiklą.

Tais pačiais metais Kaune susijungė ir dar viena tapytojų grupė „Keturios“, ją sudarė Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė (g. 1958), Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė (g. 1962), Judita Budriūnaitė (g. 1955), Aušra Andziulytė (g. 1961). Ekspozicijoje buvo ir dailininkų individualistų, išsiskiriančių savo stiliumi ir į grupes neįsitraukusių. Tai Laima Drazdauskaitė (g. 1947), Rolandas Karalius (g. 1962). Taip pat darbus eksponavo skulptoriai Robertas Antinis (g. 1946), Gintaras Kamarauskas (g. 1957), Vytautas Martišius (1959–2000), Danielius Sodeika (g. 1961), Vytautas Umbrasas (g. 1958), Jūratis Zalensas (g. 1952).

Dėl M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rekonstrukcijos 2006 m. „Lūžio kartos“ ekspozicija buvo uždaryta. „Lūžio kartos vardai“ nesiekia atkurti buvusios ekspozicijos. Parodų ciklo tikslas – pristatyti 9 deš. buvusius jaunuosius dailininkus ir jų mokytojus dabartiniame kontekste.

Paroda veiks: 2014 09 18–2014 11 09 rugsėjo 18–lapkričio 9 dienomis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...