captcha

Jūsų klausimas priimtas

Architektūros pokalbių fondas kviečia į ketvirtą susitikimą

Architektūros [pokalbių] fondas tęsia dvyliktąjį pokalbių ciklą, skirtą mokytis bendradarbiauti. Ketvirtojo ciklo renginio metu menotyrininkė Elona Lubytė kalbėsis su miesto antropologe Jekaterina Lavrinec, istoriku Aurimu Švedu ir inovacijų konsultantu Eigirdu Žemaičiu.
J. Lavrinec, asmeninio archyvo nuotr.
J. Lavrinec, asmeninio archyvo nuotr.

Architektūros [pokalbių] fondas tęsia dvyliktąjį pokalbių ciklą, skirtą mokytis bendradarbiauti. Ketvirtojo ciklo renginio metu menotyrininkė Elona Lubytė kalbėsis su miesto antropologe Jekaterina Lavrinec, istoriku Aurimu Švedu ir inovacijų konsultantu Eigirdu Žemaičiu.

Pranešime spaudai rašoma, kad rugsėjo 4 dieną (ketvirtadienį) 20 val. Nacionalinėje dailės galerijoje įvyks ketvirtasis ciklo pokalbis – „Kūrybinio pasipriešinimo taktikos“. Pašnekovų bus klausiama, kada ir kaip menininkas gali netarnauti užsakovui? Ar tikrai kūrybinė alternatyva, ilgainiui pripažįstama, tampa paklausia? Ar kūrybingi žmonės ateityje valdys pasaulį, nes jie vieninteliai gali atsilaikyti prieš visuotinį perteklių, Aziją ir automatizaciją?

Miesto antropologė, tyrėja dr. Jekaterina Lavrinec yra aktyvi viešosios erdvės iniciatyvų ir bendruomenės kūrybinių projektų kuratorė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytoja. Inovacijų konsultantas Eigirdas  Žemaitis dėsto vadybos disciplinas Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje. Istorikas, pasitelkęs sakytinės istorijos tyrimo metodą, tyrinėjantis sovietmečio sociokultūrinę aplinką dr. Aurimas Švedas yra Vilniaus universiteto dėstytojas.

Architektūros [pokalbių] fondo dvyliktojo ciklo tikslas – mokytis bendradarbiauti. Atspirties tašku pasirinkta Nacionalinėje dailės galerijoje vykstanti ir į viešąsias erdves išsiveržusi skulptoriaus Mindaugo Navako kūrybos retrospektyva „Šlovė buvo ranka pasiekiama”. Kalbantis su skirtingų patirčių pašnekovais ir atsakant į auditorijos klausimus, sieksime suprasti kūrėjų nebendradarbiavimo priežastis.

Šiandien yra daug kalbama apie skirtingų sričių atstovų, taip pat ir kūrėjų, bendradarbiavimą. O kaip tai vyksta iš tikrųjų? Kaip dabartinės politinės, ekonominės, sociokultūrinės ir technologinės permainos keičia visuomenės suvokimą apie šiuolaikinį meną ir viešąsias erdves? Kodėl naujų galimybių akivaizdoje menininkai, užsakovai ir publika nebendradarbiauja?

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...