captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pietų Afrikos baritono širdis – Afrikoje

Neabejotinai girdėjome ne vieną baritoną, dainuojantį itališkai, prancūziškai, vokiškai ar angliškai, tačiau kiek iš jų savo pasirodymų metu prabyla Zulu ir Chosu genčių kalba? Skaičiuoti nesiryšime, bet aišku viena – tokia egzotika palepinti gali kylanti operos žvaigždė iš Pietų Afrikos – Njabulo Madlala.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Neabejotinai girdėjome ne vieną baritoną, dainuojantį itališkai, prancūziškai, vokiškai ar angliškai, tačiau kiek iš jų savo pasirodymų metu prabyla Zulu ir Chosu genčių kalba? Skaičiuoti nesiryšime, bet aišku viena – tokia egzotika palepinti gali kylanti operos žvaigždė iš Pietų Afrikos – Njabulo Madlala.

Didžiojoje Britanijoje gyvenantis, nepaprasto grožio, „kreminiu“ tembru apdovanotas vokalistas, meilę muzikai paveldėjo iš savo močiutės. N. Madlala tobulinosi tarptautinėje vokalo akademijoje Kardife, o klasikinės muzikos paslapčių sėmėsi „Guildhall“ muzikos ir dramos mokykloje Londone. Charizmatiškasis dainininkas žavi ne tik nepriekaištingu balso valdymu, bet ir išskirtiniu aktoriniu meistriškumu, komunikabilumu. Šių savybių derinys jam lėmė ne tik publikos simpatijas, bet ir ne vieną pergalę įvairiuose konkursuose: 2010 m. N. Madlala laimėjo prestižiškiausius Didžiosios Britanijos operinio dainavimo „Kathleen Ferrier“ apdovanojimus, 2012 m. nugalėjo „Royal Overseas League“ konkurse, o 2014 m. tapo „Standart Bank Young Artist“ laureatu.

„Iš šešių dalyvių, vienintelio jo balsas harmoningai išgavo brandų skambesį visuose registruose. Išmintingai pasirinkta programa atskleidė tai, ką jis geba geriausiai. Jo muzikalumas pakeri, be to išvengta ir per garsaus dainavimo klaidos, kurią darė kiti konkursantai. Jis yra vertas laimėtojo vardo“, – N. Madlalos pasirodymą „Kathleen Ferrier“ konkurse gyrė seniausias Didžiosios Britanijos klasikinės muzikos žurnalas „Musical Opinion“.

Pakerėjęs autoritetingus žiuri narius ir muzikos kritikus, dainininkas kelią į muzikos olimpą skinasi svarbiausiose Anglijos scenose dainuodamas žymiausias baritono partijas ir bendradarbiaudamas su garsiais orkestrais. „Mid Wales“ operoje Velse atlikėją sutiksite W. A. Mozarto „Donžuane“, Olandijos parko operoje N. Madlala persikūnija į Don Fernandą „Fidelijuje“, muzikantą Šchaunardą „Bohemoje“ ir gražuolį „Mergelėje iš Vakarų“, Karališkoje operoje jis tampa žveju „Nakties paukštyje“, o Grange parko operoje – baronu Skarpija „Toskoje“. Ir tai tik dalis vaidmenų, kurie visuomet pastebimi bei puikiai vertinami, rašoma „Šv. Kristoforo kamerinio orkestro klubo“ pranešime spaudai.

Ir nors neilgai truko, kol baritonas nedidelę Inanda gyvenvietę Durbano priemiesčiuose iškeitė į prestižines pasaulio scenas bei sulaukė kritikų pranašysčių apie įspūdingą operos solisto karjerą, N. Madlala nepamiršta savo šaknų. Vaikystėje prieš miegą girdėtomis dainomis atlikėjas nesibodi pasidalinti pasirodymų metu, o prieš metus išleistame debiutiniame albume „Songs of home“ (liet. „Namų dainos“), šalia klasikinių J. Strausso, F. Schuberto, R. Schumanno, elegantiškų R. Quilterio ar dvasingų R. Vaughano Williamso kūrinių, skamba ir Pietų Afrikos melodijos, atskleidžiančios visai kitokią atlikėjo pusę.

„Pasirinkti kūriniai – kelionės iš dulkėtų Durbano gatvelių į klasikinės muzikos ir dainų pasaulį atspindys. Albumą įkvėpė Pietų Afrikos dainos, kurias girdėjau iš močiutės, taip pat M. Makeba, S. Khumalo ir D. Fisher-Dieskau muzika. Unikali Afrikos harmonija ir ritmai persipina su klasika, Zulu ir Chosu gyventojų vartojamas „click“ dialektas papildo anglų kompozitorių kūrinius. Tai ribų neturinti gyvenimo kelionė,“ – albumą apibūdina atlikėjas.

„Skirtingos dainos atskleidžia N. Madlalos asmenybę, atsidavimą, nuostabų balsą ir nepriekaištingą atlikimą,“ – debiutinį baritono įrašą įvertino šiuolaikinės klasikinės muzikos kūrėjas Robertas Hugillas.

Įvertinti unikalią N. Madlala programą, paruoštą kartu su lietuvių muzikantais: Martynu Levickiu (akordeonas), Andriumi Murencevu (gitara), Armanu Isojanu (kontrabosas), Dariumi Rudžiu (mušamieji) galėsite koncerte „Gyvenimas scenoje – širdis Afrikoje“.

Rugpjūčio 31 d., sekmadienį, 19 val. VU botanikos sode (Kairėnų g. 43, Vilnius)

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...