captcha

Jūsų klausimas priimtas

Menininkai sukritikavo būsimą T. Gutausko skulptūrą

Diskusijos dėl menininkų saviraiškos pastaruoju metu įgyja aštresnių formų. Šįkart prieš dar vieną būsimą Tado Gutausko skulptūrą „Lietuvos skydas“ sukilo menininkų bendruomenė – ši „Facebook`e“ pasiūlė kūrėjui ją geriau pastatyti ne Nemuno krantinėje Druskininkuose, o savo svetainėje.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Diskusijos dėl menininkų saviraiškos pastaruoju metu įgyja aštresnių formų. Šįkart prieš dar vieną būsimą Tado Gutausko skulptūrą „Lietuvos skydas“ sukilo menininkų bendruomenė – ši „Facebook`e“ pasiūlė kūrėjui ją geriau pastatyti ne Nemuno krantinėje Druskininkuose, o savo svetainėje.

Siūlė statyti svetainėje

Skulptūromis „Dvyniai“, „Vienybės medis“, skulptūra Lietuvos krepšiniui, o labiausiai – projektu „Laisvės kelias“ išgarsėjęs skulptorius T. Gutauskas jau nebe pirmą kartą užkliūva internetinei bendruomenei. Prieš kelias savaites jis pristatė naują idėją, tiesa, skirtą nebe Vilniui, o Druskininkams. Tai – skulptūra „Lietuvos skydas“, kurioje, kaip teigiama, 10 metrų aukščio skydo formos monumente būtų įamžintos labiausiai Lietuvai nusipelniusių žmonių pavardės.

Reakcijos į šį pareiškimą ir oficialų idėjos pristatymą ilgai laukti neteko – „Facebook`e“ prieš kelias dienas atsirado grupė, pavadinta „Aš už tai, kad „Lietuvos skydas“ stovėtų Gutausko svetainėje“. Jos iniciatoriai T. Gutausko idėją užgriuvo lavina kritikos: skydas, primenantis Romos legionierių ginkluotę, geriausiu atveju simbolizuoja antikinę globalizaciją, kiti siūlė verčiau pastatyti „skydinę su žuvusių dėl vario pavardėmis“.

Kaltino klišių kūrimu

Vienas grupės dalyvių dailininkas Kostas Gaitanži tvirtino nenustebęs, kad skulptorius pristatė dar vieną kone identišką ankstesniems projektą, apeliuojantį į tautos praeitį ir istorinę sąžinę.

„Ta skulptūra – visiška nesąmonė visomis prasmėmis. Pati idėja, susipažinus su jos pristatymu, yra apgailėtina, nes ten daugybė faktinių klaidų, viskas kuriama remiantis pseudoistoriniais šaltiniais. Projektas akivaizdžiai taiko į politinį kontekstą, nors apie skulptūros meninę vertę įvertinę eskizą turėtų pasakyti skulptoriai. Kitas dalykas – paties žmogaus veikla yra abejotina. Jei tai būtų tik komercija – tai nieko blogo. Nors gal jis iš tiesų yra XX a. patriotas, nors tuo nelabai tikiu. Labiau tikėtina, kad tos idėjos skirtos pritraukti mūsų politikams, kurių intelektualinis lygis geriausiu atveju atitinka populiacijos vidurkį. Tad klišėmis, pseudopatriotizmu juos vilioti patogu“, – piktinosi K. Gaitanži.

Negailestingas buvo ir rašytojas Andrius Jakučiūnas. Anot jo, T. Gutauskas yra puikus verslininkas ir ne toks puikus menininkas.

„Negaliu sakyti, kad tai kokia nors fizinė alergija vienam asmeniui ir kad ji būdinga tik menininkų pasauliui. Esu rašytojas, tad tarsi neturėčiau teisės vertinti skulptūros profesionaliai. Bet neturint net ypatingų dailėtyros sugebėjimų akivaizdu, kad kuriant skulptūras vadovaujamasi populistinėmis klišėmis. O tai įprastai gerame mene niekada nefigūruoja, priešingai, klišėmis net savotiškai tyčiojamasi iš Lietuvos istorijos“, – tvirtino jis.

A. Jakučiūnas kritikavo ir „Laisvės kelią“, kur, anot jo, buvo bandoma įteigti, kad skulptūrą kuria kiekvienas, už pinigus įsigijęs bent vieną plytą, taip pat „bandymą sužaisti lietuvių meile krepšiniui“ statant skulptūrą prie „Siemens“ arenos.

„Monumentalistai visada susiduria su finansavimo problema. Tad bent šiuo atžvilgiu T. Gutauską reabilituoja tai, kad jis gali visiškai atsidėti skulptūrai tik siūlydamas abejotinas idėjas, nes padorioms idėjoms pinigų niekada neatsiras. O čia – kiekvienam politikui patinka pastovėti prie verpstės ar kamuolio“, – savo nuomonę dėstė rašytojas. 

Nuo ko reikia gintis?

Išgirdęs apie internete susibūrusį judėjimą, skulptorius Mindaugas Navakas pripažino, kad pastaruoju metu daug ir aštriai diskutuojama, kas laikytina menu, o kas yra tyčiojimasis iš religijos ar iš paties meno.

„Prisiminkite Romeo Castellucci atvejį, tad taip ir čia – vieniems menininko idėja aiškiai patinka, kitiems ne, tretiems atrodo, kad jis tiesiog sudaro sėkmingą verslo sandorį. Man tai nepatinka. Šedevrai irgi niekam nerūpi. O čia – masinės kultūros atmaina, kaip ir ta siena prie transporto žiedo, kažkodėl pastatyta laisvei. Daug žmonių sumetė pinigus, jis padarė. Ką čia bepasakysi? Visi šie projektai balansuoja tarp populiariosios kultūros, paprasčiausios viešųjų ryšių akcijos ir skulptūros“, – dėstė M. Navakas.

Stebėdamasis tuo, kad skulptūra iškart sužavėjo Druskininkų politikus, M. Navakas nepraleido progos pasišaipyti ir iš pačios kūrinio idėjos.

„Niekaip nesuprantu, kodėl skydas? Nuo ko čia reikia gintis? Nuo lenkų gal, nuo turistų ar nuo „voveruškų“? Gal kas nors Druskininkus smarkiai puola? Vilniuje stovi siena, Druskininkuose stovės skydas. Na, mums turbūt būdinga vis statyti įtvirtinimus“, – taip kolegos kūrinio koncepciją įvertino skulptorius.

Į kritiką nereaguoja

Pats T. Gutauskas teigė niekaip nereaguojantis į socialiniuose tinkluose gimstančias akcijas.

„Komentarų neskaitau, prie „Facebook`e“ nesu prisijungęs. Nematau, ko čia išgyventi – nuomones reikšti laisvi visi. O kadangi esu užsiėmęs žmogus, ir taip turiu ką veikti. Yra tokios rūšies žmonių, kurie viską dergia, ieško negatyvių momentų ten, kur jų nėra. O čia – pozityvus projektas, rėmėjų daug – ir informacinių, ir kitokių, gavome ir per 100 žmonių anketų per dvi savaites“ , – džiaugėsi menininkas.

T. Gutauskas įvardijo ir artimiausius planus – bus kreiptasi į Lietuvos miestų ir miestelių savivaldybes, kad šios siūlytų, kuriuos žmones būtų galima įamžinti, vyks kiti paruošiamieji darbai. O pati skulptūra, anot T. Gutausko, atsiras tik po dvejų metų. „Tuomet gal ir bus sunkiau užmigt kai kam“, – kritikams įgėlė jis.

Idėja skulptūrą pastatyti būtent Druskininkuose, prie Nemuno, esą gimė po ilgų svarstymų – pirminę vietą skulptorius buvo numatęs prie automagistralės Vilnius–Klaipėda, tačiau pasirinkta Nemuno krantinė, nes čia „yra sąsajos su mūsų gynybiniu pilių keliu – netoli yra Liškiavos piliakalnis, istorinė išnaikintos jotvingių genties žemė“.

Skydas saugo nuo globalizacijos

Į žodžius, kad skydas su smaigaliu nelabai tinka lietuvių identitetui, istorijai be agresijos įprasminti, jis atsakė, kad reikėtų atidžiau pasiskaityti projekto aprašymą.

„Idėja ne tokia, kad mes skydu dabar mušime tuos, kurie atvažiuoja. Skydas – tai Lietuvos žmonės, identitetas, savastis. Pavojai – ne fiziniai, ne tai, kad užpuls amerikiečiai ar rusai su tankais, o identiteto praradimas: globalizacija, kosmopolitizmas. O jei ką nors tai labai erzina, ką padarysi“, – sakė jis.

„Galiu atsakyti paprastai: jei nėra valstybinių konkursų mūsų naujųjų laikų istorijai įamžinti, menininkai patys inicijuoja įvairias akcijas. Ar čia yra kas nors blogo? Susirenku privačius rėmėjus ir padarau. Jei kuria menininkas Lietuvos istorine tematika – ar apie Tadą Blindą, ar apie 1863-iųjų sukilimą, t. y. apie valstybės istoriją, tai jis jau turi daryti tai už dyką? Tai mažų mažiausiai absurdas. Be to, ir bažnyčios anksčiau statytos iš privačių aukų. Čia savanorystės principas: nenori – neprisidėk“, – paaiškino kūrėjas.

Užsipulta be pagrindo?

Dar ne taip seniai kritikuota ir 2007-ųjų vasarą prie „Siemens“ arenos pastatyta skulptūra krepšiniui. Tuomet daug kas įžvelgė akivaizdžių T. Gutausko kūrinio panašumų su Serbijos sostinėje Belgrade esančia skulptūra. Nors T. Gutauskas buvo laimėjęs ir konkursą statyti skulptūrą krepšinio tema ir Kaune, kūrinys „Krepšinio liūtas“ taip ir neiškilo. Mat, kaip pastebėjo daugelis idėjos kritikų, jis labai primena ne tik Anglijos futbolo „Premier“ lygos logotipą, bet ir prie Kauno karo muziejaus esančias dvi liūtų skulptūras.

Pats T. Gutauskas šiam faktui taip pat neteikė per daug reikšmės. Anot jo, „Kaune apskritai nieko neįmanoma padaryti be kai kurių žmonių iš meno pasaulio pritarimo, tad nieko ir neišėjo“.

***

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas:

Projektą vertinu labai teigiamai. Lietuvoje yra daug tokių žmonių, kurie patys nelabai ką rimto pasiūlo, nelabai ką padaro, o tik puola kitus kritikuoti, aiškinti, kas yra kičas, kas ne. Tegul pradžioje patys ką nors įgyvendina, tuomet vertina kitus. O Druskininkų savivaldybė, manau, ieškos galimybės prisidėti prie to, padaryti viską, kad šis lietuvybės simbolis būtų tinkamai pastatytas ir apipavidalintas. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close