captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniuje atidaryta fotografės M. Drazdauskaitės paroda

Vilniuje, fotografijos galerijoje, po daugiau nei 20 metų, galimybė pažvelgti į aštuntajame dešimtmetyje aktyviai kūrusios fotografės Mildos Drazdauskaitės fotografijas. Čia atidaryta fotografijų paroda „Jaunavedžiai ir visi kiti“.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Vilniuje, fotografijos galerijoje, po daugiau nei 20 metų, galimybė pažvelgti į aštuntajame dešimtmetyje aktyviai kūrusios fotografės Mildos Drazdauskaitės fotografijas. Čia atidaryta fotografijų paroda „Jaunavedžiai ir visi kiti“.

Pasak menotyrininkės Agnės Narušytės, M. Drazdauskaitė pasirodė aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, kai Lietuvos fotografijos „mokykla“ klestėjo, gyvenimą reikėjo rodyti gražiai, žmogus turėjo būti taurus, romantiškas. Svajojusi studijuoti kinematografiją, bet baigusi automobilių kelių inžinieriaus specialybę, ji atėjo pas Antaną Sutkų ir pasiprašė būti laborante – mokytis amato. Parodė savo fotografijas. A. Sutkus atmetė peizažus, bet įvertino žmones. Jie ir tapo jos tema.

„Kalbant apie tą meninį kontekstą, kuriame darbai atsirado, tai buvo tarpininkas tarp senosios fotografijos ir naujosios, Lietuvos fotografijos mokykla, kuriai atstovauja Macijauskas, Kunčius, Sutkus rėmėsi tokiu fotoreportažo metodu, o tai reiškia, kad fotografas stengiasi pagauti žmogų, tarsi jis nematytų fotografo, tarsi pagauna žmogaus tikrovę ir kartu vykdavo per tą žmogų papasakoti savo idėją, žmogus kaip aktorius dalyvauja meniniame pranešime, o Milda savo darbuose, kaip ji pati sakė, ji naudoja profesionaliai fotografijai netinkamą žemosios fotografijos formą, tai yra fotografija atminčiai, ką mes visi turime savo albumuose, kas egzistavo nuolat fotografijos išradimo ir dėl ko jis atsirado, kad žmonės galėtų prisiminti kaip jie patys atrodė, savo artimuosius prisiminti“, – aiškino menotyrininkė A. Narušytė.

Pati M. Drazdauskaitė sako, kad ji fotografuodavo žmones, kuriuos gerai pažinojo, išskyrus eksponuojamas nuotraukas iš Lvovo parado.  
„Dažniausia tai buvo grynai pažįstami, to kaimo gyventojai, kurie nebijodavo manęs, nes fotografuot taip įšokus kaip Pilypui iš kanapių nelabai, žmogus išsigąs ir nelabai kas bus ir turi būti noras“, – sakė fotografė.

Dėl kokios priežasties pastaruosius dešimtmečius M. Drazdauskaitės darbai nebuvo eksponuojami?

„Pas mus įprasta pamiršti žmones ypač moteris kūrėjas, gal dėl to susidaro įspūdis, kad kažkas iš praeities pasirodo kažkas vertingo, ko nežinojai, kad yra, iš tiesų Milda devintajame ir aštuntojo dešimtmečio pabaigoje buvo žinoma fotomenininkė, dalyvaudavo daugybėje parodų, o paskui laikai pasikeitė, pasikeitė žmonės ir taip tarsi nėra.Džiaugiuosi, kad Gintaras Zinkevičius ir Gytis Skudžinskas kuratorius privertė autorę pasirodyti, manyčiau, kad iš paskutinių parodų vyko 1992 metais, personalinė ir kur Milda dalyvavo kolektyvinėse. Jos nuotraukomis buvo iliustruojami žurnalai apie gyvenimą“, – kalbėjo A. Narušytė.

Paroda fotografijos galerijoje Stiklių gatvėje veiks iki rugpjūčio pabaigos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...