captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sovietų ir amerikiečių Šaltojo karo karikatūros – vienoje parodoje

Sovietmečiu tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų tvyrojusi įtampa – Šaltasis karas – šiandien bene geriausiai atsispindi išlikusiose politinėse karikatūrose. Europai minint stalinizmo ir nacizmo aukų dieną tokių karikatūrų paroda atidaryta Vilniuje, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame muziejuje.

Sovietmečiu tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų tvyrojusi įtampa – Šaltasis karas – šiandien bene geriausiai atsispindi išlikusiose politinėse karikatūrose. Europai minint stalinizmo ir nacizmo aukų dieną tokių karikatūrų paroda atidaryta Vilniuje, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame muziejuje.

Paroda „Kūjis, pjautuvas ir pieštukas“ parengta taip, kad lankytojas gali palyginti, kaip priešai vaizdavo vieni kitus: šalia eksponuojami sovietų ir Jungtinių Valstijų dailininkų piešiniai, plakatai. Sovietinėse karikatūrose kartojasi keli tie patys simboliai: raketos, doleriai, kapitalistai su cigarais, užgrobę Europą, ar kurią kitą pasaulio šalį.

Amerikiečių laikraščiuose spausdintose karikatūrose dailininkai laisviau interpretuoja politinius įvykius.

„Dabar žiūrint viskas atrodo paprasta, bet kai tu pagalvoji, kad kažkada prieš 50 metų tie dailininkai sėdėjo visiškai skirtingose barikadų pusėse ir vienas prieš kitą kovojo, man sekti tą įvykių grandinę – ten Prahos pavasaris, Vengrijos sukilimas, Trumano doktrina, Maršalo planas – visą istoriją iš tikrųjų šaltojo karo atpasakoja“, – sako parodos kuratorius Rytis Daukantas.

Sovietai karikatūrą buvo pasitelkę visuomenės nuomonei formuoti. Plakatų serija, kurioje gretintas spalvingas gyvenimas Sovietų Sąjungoje ir tamsus, supuvęs kapitalistinis pasaulis, vėliau tapo tradicija ir karikatūrose dažnai vaizduoti dviejų santvarkų skirtumai.

Parodos rengėjas sako Lietuvoje neradęs nė vieno politinės karikatūros originalo.

„Buvo savotiška hierarchija tarp tų karikatūristų sovietinių. Centrai Maskvoje, Leningrade – ten, kur buvo leidžiami laikraščiai „Pravda“, „Izvestije“. (...) Ir dailininkai, kurie buvo užsitarnavę vardą per ilgus metus, jiems leisdavo netgi be cenzūros paišyti propagandines antisovietines karikatūras“, – sako R. Daukantas.

Pasak parodos iniciatoriaus, lietuvių karikatūristams sovietai retai patikėdavo piešti tarptautinės politikos temomis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...