captcha

Jūsų klausimas priimtas

Parodoje – protėvių kelio paieškos

Rugpjūčio 20 d. 18.30 val. Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje, įsikūrusioje šalia Molėtų astronomijos observatorijos, įvyks tapytojo Virginijaus Kašinsko parodos „Protėvių kelias“ atidarymas.
V. Kašinskas, J. Vaiškūno nuotr.
V. Kašinskas, J. Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 20 d. 18.30 val. Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje, įsikūrusioje šalia Molėtų astronomijos observatorijos, įvyks tapytojo Virginijaus Kašinsko parodos „Protėvių kelias“ atidarymas.

Pranešime spaudai sakoma, kad šioje parodoje pristatomi lietuvių mitologijai skirti paveikslai. Dailininko teigimu, sąmoningas gilinimasis į protėvių dvasinį paveldą mums atveria gelmes, iš kurių iškyla nuostabūs senieji tautos pasaulėjautos ir pasaulėžiūros  klodai, kurie mus įgalina pajausti glaudų žmogaus ir gamtos sambūvį, leidžia geriau suvokti mūsų dabartį ir teikia jėgų žengiant į ateitį.

„Tikiu, kad dažnas susimąstome apie savo vietą ir prasmę šiame pasaulyje, apie kraštą, kuriame mums buvo lemta gimti. Manau, kad kiekvienam būtina stengtis suvokti savo tautą, kurioje gimėme, jos kultūrą, perimti senolių ir tėvų dvasinę patirtį, papročius, visa tai puoselėti ir perduoti ateinančioms kartoms,“ – sako V. Kašinskas.

Parodos rengėjas etnokosmologas Jonas Vaiškūnas teigia, kad pavadinimas „Protėvių kelias“ nėra tik meninė metafora, tai – talpus dvasinis įvaizdis, kalbantis apie laiko rato ir mūsų gyvenimo kelio ciklą.

„Protėvių kelias“ – tai dvasinis kelias, kai tarsi nuo Saulės nutviekstos dieviškos viršukalnės išžvalgęs neaprėpiamus akiračius, imi leistis į rūkais apgaubtą tėviškės slėnį“, – lygina parodos organizatorius.

Pasak J. Vaiškūno, mūsų krašte, kaip ir senovės Indijos vedų tradicijoje, buvo įvardijamos dvi laiko rato ir dvasinio kelio kryptys, kurios atitiko du metinio Saulės kelio periodus.

„Kiekvienų metų pirmasis pusmetis, kai  Saulės kelias krypsta aukštyn į šviesą, vedų raštuose vadinamas Devayana (dievų keliu), o antrasis, Saulės keliui leidžiantis žemyn į tamsą, – Pitrayana (protėvių keliu). Indų tradicijoje dievų ir protėvių keliai – kartu ir dvi pomirtinio sielos likimo galimybės: dievų kelias veda į nušvitimą, o protėvių kelias – į vėlių pasaulį ir po to į kitą įsikūnijimą“, – pasakoja J. Vaiškūnas.

Jo žodžiais, mūsų papročiuose dievų kelio pradžia atitinka Kalėdų šventę, o Rasos (Joninės) atveria vartus į protėvių kelią: „Šia paroda kviečiame atsisveikinti su vasara ir trokštame paskatinti jus eiti protėvių dvasinio pažinimo paieškų kryptimi.“  

Paroda „Protėvių kelias“ bus jau trečioji šių metų paroda Etnografinėje sodyboje. Pavasarį čia buvo eksponuojama Dalios Stalauskienės nepakartojamų tapybos ant stiklo darbų paroda „Laiko ataudai“, vėliau ją pakeitė Ritos Balkutės nuotraukų paroda „Raganos, burtininkai, žmonės blogomis akimis“. O šiuo metus sodyboje taip pat galima pamatyti Martynos Kašinskaitės iliustracijų parodą „Skaitant dangaus ženklus. Lietuviško Zodiako pėdsakais“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...