captcha

Jūsų klausimas priimtas

Istorinėje Prezidentūroje Kaune – nauja paroda A. Smetonos atminimui

Ketvirtadienį Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filiale – Istorinėje Prezidentūroje Kaune, minint Prezidento Antano Smetonos 140-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines, atidaroma paroda „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“. Paroda veiks iki 2015 metų vasario 22-osios.
J. Tallat-Kelpšienės/KTU nuotr.
J. Tallat-Kelpšienės/KTU nuotr.

Ketvirtadienį Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filiale – Istorinėje Prezidentūroje Kaune, minint Prezidento Antano Smetonos 140-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines, atidaroma paroda „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“. Paroda veiks iki 2015 metų vasario 22-osios.

Čia pristatomi paskutinieji Lietuvos Prezidento A. Smetonos veiklos metai (1940-1944) pasitraukus iš Lietuvos. Ši trumpa, bet kartu ir labai dramatiška Prezidento gyvenimo atkarpa, pasak parodos kuratorės istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės, plačiajam visuomenės ratui menkai žinoma.

Ekspozicijos (jos dizainerė – Jovita Jankauskienė) rengėjai primena, jog 1940 metų birželio viduryje į Kauną žengiant sovietų kariuomenės daliniams Prezidentas išvyko į Vokietiją. Palikdamas Prezidentūrą jis pasakė: „Nenoriu savo rankomis subolševikinti Lietuvą“.

A. Smetona tikėjosi kur kas daugiau šalies labui nuveikti vadovaudamas egzilyje sudarytai Vyriausybei, nei tapdamas marionete sovietų rankose. Tuo metu daugelis žmonių šį žingsnį įvertino kaip valstybės išdavystę.

Ypač pasistengė sovietinės propagandos meistrai: kelnes pasiraitojusio ir per Lieponos upelį brendančio Prezidento karikatūriškas vaizdinys gana stipriai įsišaknijęs mūsų istorinėje atmintyje. Tačiau, pasak Lietuvos pasiuntinio Londone Broniaus Balučio, pirmiausia Prezidentą A. Smetoną reikėjo pasveikinti, kad jam pasisekė laimingai „išsprukti“ paskutiniu momentu iš raudonųjų budelių nagų. Diplomatas B. Balutis 1941 metų gegužę rašytame laiške Prezidentui teigė: „Tuo laiku kai kas buvo linkęs manyti, kad Tamstai nereikėjo to daryti, bet reikėjo pasilikti savo krašte. Mat nenusimanyta, su kuo reikalo turima. Estijos ir Latvijos Prezidentų likimas parodė, kad Tamstos nujautimas buvo teisingesnis ir laimingesnis taip asmeniniu, taip ir valstybiniu požiūriu“.

Parodos eksponatai pasakoja, kokiomis dramatiškomis aplinkybėmis Prezidentas ir jo šeimos nariai išvyko iš Lietuvos, kiek laiko truko jų klajonės po Europos šalis, kol galiausiai A. Smetona su šeima pasiekė Niujorko uostą. Eksponuojamose nuotraukose, ano meto spaudos iškarpose užfiksuota aktyvi ir labai įvairi Prezidento visuomeninė bei politinė veikla Amerikoje: jis lanko lietuvių bendruomenes, skaito paskaitas, susitinka su aukščiausio rango JAV valstybės atstovais, viešose kalbose primena sovietų įvykdytą Lietuvos aneksiją. Nors prieš gaudamas vizą į JAV A. Smetona pasižadėjo, jog šioje šalyje gyvens kaip privatus asmuo, tačiau iki pat mirties Amerikoje jis buvo tituluojamas Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentu arba Lietuvos Respublikos Prezidentu egzilyje.

Niujorke Prezidentas A. Smetona su žmona buvo iškilmingai sutiktas Amerikos lietuvių bei aukštų JAV valstybės atstovų. Vis dėlto buvo ir ne tokia šviesi Prezidento gyvenimo Amerikoje pusė: dalis JAV lietuvių A. Smetonai žėrė kaltinimus dėl diktato, pabėgimo iš Lietuvos, nesipriešinimo sovietams. Jie nenorėjo, kad Prezidentas dalyvautų politinėje veikloje. Aktyvią veiklą pristabdė ir JAV Vyriausybė, kuriai, įstojus į Antrąjį pasaulinį karą ir tapus SSRS sąjungininke, egzilyje veikiantis Lietuvos Prezidentas tapo kliuviniu. A. Smetonos veikla Amerikoje buvo suvaržyta, tačiau jis ir toliau degė noru suvienyti lietuvių išeivijos pajėgas, svarstyti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimus. Prezidento planus nutraukė 1944 metų sausio 9 dieną namuose kilęs gaisras, kurio metu jis žuvo.

„Parodoje pristatomos nuotraukos ir to meto leidiniai, kuriuos puikiai papildo 1981 metais JAV sukurtas filmas „Antanas Smetona“. Šiuos dokumentinius kadrus parodoje demonstruoti teisę suteikė Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Lankytojus pirmą kartą supažindinsime ir su Smetonų šeimos narių likimais bei asmeninio albumo nuotraukomis, kuriomis pasidalino JAV gyvenantis A. Smetonos vaikaitis Vytautas Julius Smetona ir jo dukra Ann Marie Smetona. Eksponuojamos fotografijos, leidiniai ir dokumentai iš Istorinės Prezidentūros Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, VDU Lietuvių išeivijos instituto, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei asmeninio V. J. Smetonos archyvo“, – teigiama Istorinės Prezidentūros pranešime.

Parodos „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“ organizatoriai – Istorinė Prezidentūra Kaune bei Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, partneriai – VDU Lietuvių išeivijos institutas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...