captcha

Jūsų klausimas priimtas

I. Piekuro parodoje – istorijos traumų ir asmeninių išgyvenimų sąsajos

Ketvirtadienį Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ atidaryta dailininko Igorio Piekuro tapybos paroda „Laiko negatyvai“. Pasak parodos rengėjų, ekspozicijoje siekiama atskleisti sovietmečiu kūrusio menininko aktualumą šiandien.
„Laiko negatyvai“, Organizatorių nuotr.
„Laiko negatyvai“, Organizatorių nuotr.

Ketvirtadienį Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ atidaryta dailininko Igorio Piekuro tapybos paroda „Laiko negatyvai“. Pasak parodos rengėjų, ekspozicijoje siekiama atskleisti sovietmečiu kūrusio menininko aktualumą šiandien. 

Prieš beveik dešimtmetį miręs tapytojas – vienas iš fotorealizmo Lietuvos tapyboje pradininkų, savitai plėtojęs didžiąsias laikotarpio temas ir svariai prisidėjęs prie formos modernizavimo, teigia parodos „Laiko negatyvai“ kuratorė Laima Kreivytė.  Savo darbuose I. Piekuras, kaip ir jo žmona tapytoja Marija Teresė Rožanskaitė, vienas pirmųjų Lietuvoje ėmė naudoti koliažą, emalį, fumažą, paviršiaus aprūkymo dūmais techniką, popmeno elementus.

„I. Piekuro darbus norėjau parodyti iš karto, kai dirbtuvėje susipažinau su M. T. Rožanskaitės darbais, kai pamačiau, kokie niekieno nematomi lobiai ten guli. Galbūt vyresnės kartos menininkai juos ir atsimena, bet buvau tikra, kad jaunesni menininkai ir menotyrininkai net neturi supratimo, kas tose dirbtuvėse guli“, – prisimena L. Kreivytė.

Anot jos, dar viena priežastimi parodyti darbus buvo jų dabartinis aktualumas. Pavyzdžiui, autorius kalbėjo tokiomis skaudžiomis temomis kaip karas: „Tai temai jis rasdavo asmenišką, skaudžią, abibendrinančią išraišką.“

Parodos kuratorės žodžiais, I. Piekuras sugebėjo parodyti, kad tokie įvykiai gali paliesti kiekvieną.

Egzistencinės karo tematikos drobės ir asambliažai, negatyviniai portretai ir peizažo dekonstrukcijos atskleidžia dailininko pasaulėvaizdį. Kosmoso, astronomijos, aviacijos motyvai bei savitai naudojami fotografiniai efektai leidžia pažvelgti į menininko kūrybą ne tik istoriniame, bet ir šiuolaikinių aktualijų kontekste, sako L. Kreivytė.

„Norėjau parodyti I. Piekurą kaip įdomų modernistą, sugebėjusį didingai ir įspūdingai įvaizdinti didžiąsias epochos temas. Pavyzdžiui, kosmoso naratyvas (jie buvo paveikti skrydžio į kosmosą) – amerikiečiai 1969 m. nuskrenda į mėnulį, bet ne tiek daug buvo menininkų, kurie į tai reagavo“, – teigia parodos kuratorė.

Ji prideda, kad kūrėjas cituoja, perdaro nuotrauką, įvaizdina temas šiuolaikinėmis priemonėmis, panaudodamas kino kadruotę, fotografinį principą.

Parodoje eksponuojami 25 svarbiausi I. Piekuro darbai sugrupuoti į konceptualius blokus išryškinant dailininką dominusias temas: meno ir mokslo santykį, tikrovės ir regimybės sąveiką, pozityvo ir negatyvo kontrastą, istorijos traumų ir asmeninių išgyvenimų sąsajas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...