captcha

Jūsų klausimas priimtas

Istoriniai laivai vėl kels bures Danėje

Trečią kartą Jūros šventės  įkarštyje Danės upe plauks istoriniai laivai, primindami visai Lietuvai, kad esame jūrinė valstybė, turinti jūrinį paveldą ir kurianti naujas jūrines tradicijas. Jubiliejinei – 80-ajai Jūros šventei – Lietuvos Jūrų muziejus drauge su „Klaipėdos šventės“ parengė išskirtinę dovaną – tarptautinį istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“, kuriame dalyvauja šešiolika tradicinių laivų ir senesnių nei 50 metų jachtų iš Lietuvos, Rusijos ir Vokietijos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
A. Mažūno nuotr.
A. Mažūno nuotr.

Trečią kartą Jūros šventės  įkarštyje Danės upe plauks istoriniai laivai, primindami visai Lietuvai, kad esame jūrinė valstybė, turinti jūrinį paveldą ir kurianti naujas jūrines tradicijas. Jubiliejinei – 80-ajai Jūros šventei – Lietuvos Jūrų muziejus drauge su „Klaipėdos šventės“ parengė išskirtinę dovaną – tarptautinį istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“, kuriame dalyvauja šešiolika tradicinių laivų ir senesnių nei 50 metų jachtų iš Lietuvos, Rusijos ir Vokietijos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Paradas „Dangės flotilė“ bus iškilmingai atidarytas liepos 26 d. (šeštadienį) 13.00 val. Pilies uostelyje prie Grandinių tilto. Po to galima bus aplankyti gyvą laivų ekspoziciją uostelyje, dalyvauti čia pat ant krantinės veikiančiame vėtrungių gamybos ceche „Vėtrungių keliais aplink marias“. O 17 val. visu savo grožiu flotilė suspindės Danės upėje nuo Biržos tilto iki Šiaurinio rago. Renginį bus galima stebėti nuo upės krantinių. Vakare vėl kviečiame apžiūrėti į uostelį sugrįžusius laivus.

Flotilės pagrindas ir puošmena – tradicinės plokščiadugnės Kuršių marių burvaltės kurėnai. Jų flotilėje – net keturi: Jūrų muziejaus SüD1“, Česlovo Žemaičio iš Šturmų kaimo „STURM 1“, Aurelijaus Armonavičiaus iš Nidos „Kuršis“ bei mariomis Klaipėdą pasiekęs Kaliningrado pasaulinio vandenyno kurėnas „Muz 1“. Šalia plauks ir kiek mažesnės šių burvalčių tipo „sesės“ – Simo Knapkio ir Kęstučio Laukevičiaus venterinės valtys. Pastarasis laivadirbys atplukdo ir Didžiosios Bankos dorę. Tai – irklinė XIX a. – XX a. vid. valtis, naudota menkių žvejybai Šiaurės Rytų Atlante, Didžiosios Bankos regione, netoli Niufaundlendo salos.

Žakuvka – Aistmarių žvejų valtis iš Gdansko muziejaus Klaipėdą pasiekė automobilio priekaboje. Šią valtį pastatyti lenkams padėjo laivadirbystės ekspertai iš Vokietijos, Lietuvos bei Jūrų muziejaus istorikai.

Kaip ir pernai, itin egzotiškas susisiekimo vandeniu priemones atsigabena kolegos iš Kaliningrado. Šiemet Dane plauks ... krepšys . Ši valtis pernai buvo pastatyta Archangelsko apskrityje. Tai – tradicinė pietvakarių Anglijos, Velso, Škotijos ir Airijos vandens transporto priemonė, vadinama „coracle“ – žvejų luoteliu. Ji apvali, kaip riešuto kevalas, iš gluosnio vytelių supinta ir aptraukta dervuota oda. „Plaukiojantys krepšiai“ buvo naudojami jau keli šimtai metų prieš mūsų erą. I amžiuje prieš Kristų juos aprašė Julijus Cezaris, kuomet su Romos legionais įsiveržė į Britų salas. Kariai šiuos pintus luotus naudojo kaip skydus. Panašūs laivai buvo statomi Indijoje, Vietname, Irake ir Tibete. Iki šiol pinti plaukiojantys krepšiai daugiausia naudojami turizmo reikmėms.

Iš Rusijos atplaukia ir jolės replika. Tai – lengva, irklinė valtis, kurią išmokti valdyti būtinai privalo kiekvienas būsimas jūrininkas.

Žemaitijos nacionaliniame parke prieš keletą metų, naudojant tradicinius archajiškus būdus, buvo pagamintas luotas – viena seniausių žmonijos susisiekimo vandeniu priemonė. Luotus žmonės mokėjo skobti jau VIII–V tūkst. pr. m. e. Lietuvoje luotais naudotasi iki praėjusio šimtmečio pradžios.

Dar viena istorinių valčių –  tai jau pernai visus parado žiūrovus sužavėjęs „Kapitonas Gikas“. Tai – 11 metrų ilgio irklinė-burinė valtis, XVIII–XIX a. naudota karinių burlaivių susisiekimui su krantu ir įguloms treniruoti. Šiomis greitaeigėmis valtimis į krantą būdavo nugabenami kapitonai ir admirolai (angl. captain`s gig) Prancūzijos, Švedijos, Rusijos, Ispanijos ir JAV laivynuose. „Kapitonas Gikas“, priklauso irklavimo sporto klubui „Birštono Nemunas“, kuriam vadovauja Arvydas Stašaitis.

Kuteris „Galento“ pastatytas 1936 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Buvęs savininkas švedas jachtą pavadino žymaus boksininko Tonio Galento (1910–1979) garbei. Tai buvo mažo ūgio ir apvalainas, bet „kietas“ sunkiasvoris. Jachtą renovavo dabartinis jos savininkas Dainius Šilgalis

Jachta „Rasa“ yra perdarytas „Drakono“ klasės laivas. Tai – buvusi olimpinė jachtų klasė, sukurta 1936 m. Po Antrojo pasaulinio karo itin populiarus Klaipėdos ir Lietuvos buriuotojų lenktyninis laivas. Šiuo metu tai – išlikęs vienintelis plaukiojantis „Drakono“ pavyzdys, perdarytas į kreiserinę jachtą su antstatu – jachta „Rasa“.

Parade plauks ir Gintauto Minelgos jachta „Framkoster K-25“, pagaminta 1945 m. Švedijoje bei Arūno Bartkevičius motorinė jachta „Lillian“.

Galimybę padovanoti Jūros šventei šį išskirtinės svarbos renginį suteikė Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...