captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šiųmetė karaimų kalbos stovykla – apsupta sukakčių

Ketvirtadienį 16 val. Trakų istorijos muziejuje atidaroma paroda „Karaimų darbai ir sukaktys – 1904–2014“. Ją parengė Lietuvos karaimų bendrija kartu su Trakų istorijos muziejumi, rašoma pranešime spaudai.
Karaimų kenesa Trakuose, Wikimedia commons nuotr.
Karaimų kenesa Trakuose, Wikimedia commons nuotr.

Ketvirtadienį 16 val. Trakų istorijos muziejuje atidaroma paroda „Karaimų darbai ir sukaktys – 1904–2014“. Ją parengė Lietuvos karaimų bendrija kartu su Trakų istorijos muziejumi, rašoma pranešime spaudai.

Paroda skirta karaimų bendruomenės veiklos atgimimo 25-mečiui pažymėti bei kitoms reikšmingoms karaimų kultūros gyvenimo sukaktims. Ekspozicija – vienas iš renginių, kurie iki liepos 18 dienos vyks karaimų meka vadinamuose Trakuose.
 
Šiuos renginius jungia karaimų kultūros paveldui skirta programa, įvardijama kaip Karaimų kalbos stovykla.

Į tradicinę, jau 12-ąją, tarptautinę vasaros Karaimų kalbos stovyklą suvažiavo karaimų tautos atstovai iš kelių Europos šalių. Stovykla prasidėjo liepos 7 dieną ir truks iki liepos 18-osios.

Karaimų kalba yra viena  svarbiausių šios tautos kultūros vertybių, kuri išliko gyva iki šių dienų tik Lietuvoje. Ji yra įrašyta į pasaulio nykstančiųjų kalbų sąrašą. Karaimai didžiuojasi galėdami šią kalbą gyvai dar išgirsti Lietuvoje, jos mokytis, ją puoselėti.

Karaimų tikybos žmonės gyvena įvairiose pasaulio vietose, tačiau tik dabartinėse Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Ukrainos žemėse gyvenantys karaimai sudaro atskirą etninę tiurkišką grupę ir turi savo gimtąją karaimų kalbą. Ši kalba ir kitos tautinės kultūros dalys minėtose bendruomenėse visada buvo jų tapatumo pagrindas, ką rodo senieji  rankraščiai, rašytiniai kalbos paminklai, keliautojų liudijimai. Tai sudėtingi ir ne visada iš šalies atėjusiems tyrinėtojams  suprantami faktai. Tačiau dėl to karaimų istorinis bei kultūrinis paveldas nesikeičia, jis kad ir negausus, visada lieka autentiškas, dabar lygiai toks pat, koks ir buvo XIV, XV ar XVI amžiuje. Sugretinus kartais iš esmės skirtingus įvairių šiuolaikinių tyrėjų pateikiamus nagrinėjimus, jo autentiškumas ir unikalumas tampa dar akivaizdesnis.

Karaimų kalbos stovykla per dvylika metų vystėsi, keitė savo turinį, turėjo įvairių partnerių Lietuvoje ir užsienyje, bet visą šį laiką bendruomenės ir atvykstančių svečių susidomėjimas išliko – kasmet suvažiuoja per aštuoniasdešimt dalyvių ir visi entuziastingai dalyvauja renginiuose. Suprasdami tai kaip kokybės ženklą, rengėjai 2014 metų programoje siūlo naujų stovyklos veiklos formų, smagių siurprizų. Dviejų intensyvių savaičių veiklą liepos 18 dieną vainikuos jau tradiciniu tapęs baigiamasis vakaras.

Šiemet sukanka nemažai įvairių karaimikos srities jubiliejų, kurie bus taip pat pažymėti. Pirmiausia tai 110 metų, kai buvo išleista pirmoji karaimų pasaulietinės literatūros knyga – Simono Kobeckio eilėraščių rinktinė „Jyrlar“ („Eilės“), akademinės lenkų tiurkologo prof. Tadeuszo Kowalskio knygos „Karaimische Texte im Dialekt von Troki“ („Karaimų kalbos Trakų dialekto tekstai“) išleidimo 85-metis. Ši knyga yra vienas svarbiausių visų laikų mokslinių veikalų karaimikos srityje. Kiti šių metų jubiliatai – svarbios karaimikos figūros –  tiurkologai profesoriai Wlodzimierzas Zajaczkowskis  ir Aleksandras Dubinskis, vyresnysis dvasininkas Mykolas Firkovičius savo darbuose buvo šios knygos ir jos autoriaus netiesioginiai mokiniai ir pasekėjai.

Stovyklą šiemet iš dalies remia Lietuvos kultūros ministerija, Trakų rajono savivaldybė bei komerciniai rėmėjai – Trakų restoranai „Kybynlar“ ir „Kiubetė“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...