captcha

Jūsų klausimas priimtas

Parodoje – dar kuriama scenografija Azerbaidžano marionečių operai

Vilniuje, galerijoje „Akademija“, atidaryta neįprasta paroda – šiuo metu lietuvių dailininkų kuriama scenografija būsimai Azerbaidžano marionečių operai. Operos premjera numatyta Azerbaidžano sostinėje metų pabaigoje, o lietuviai eksponuoja tai, ką sukūrė iki šios dienos.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Vilniuje, galerijoje „Akademija“, atidaryta neįprasta paroda – šiuo metu lietuvių dailininkų kuriama scenografija būsimai Azerbaidžano marionečių operai. Operos premjera numatyta Azerbaidžano sostinėje metų pabaigoje, o lietuviai eksponuoja tai, ką sukūrė iki šios dienos.

Parodoje eksponuojamas scenografijos darbų ciklas, skirtas marionečių operai „Leili ir Medžnūnas“ Azerbaidžiano sostinėje Baku veikiančiam marionečių teatrui. Kūrinius pagal spektaklio režisieriaus ir dailininko Tarlano Gorchu sukurtus eskizus sukūrė lietuvių dailininkų komanda, vadovaujama scenografių Julijos Skuratovos ir Gintarės Vaivadaitės. 

Nemaža menininkų grupė pasiuvo T. Gorchu suprojektuotus kilimus, pritaikydama skiautinių techniką, taip pat gamino ir lėles bei marionetes, remdamasi XVIII amžiuje Persijoje susiformavusiu Kadžarų stiliumi. Kiekvieną sceną sudaro 4 skiautiniai kilimai, kurių kompozicijose yra interpretuojami arabų ornamentai ir kaligrafiniai rašmenys. 

„Tai labai graži meilės istorija, rytietiška Romeo ir Džiuljetos istorija. Yra devynios mizanscenos. Kiekvienas kilimas – kaip metafora vietai, kur vyksta veiksmas: dykuma, palmių laukas, rojaus sodas, dangus ir t.t.“, – sako J. Skuratova.

„Dirbame pusantrų metų, nusimato darbo dar keturiems mėnesiams, dar nebaigtos dvi mizanscenos. Aš dėlioju medžiagėles, o visa komanda siuva. Siuvame metalizuotais siūlais, nes jie duoda blizgėjimo. Daugiausiai tai yra aukso siūlai, atradome ir spalvotų metalizuotų siūlų, pritaikome juos prie kilimų spalvų. Medžiagas dažau aš pati, daugiausiai tai – šilkas. Finansiškai nebuvom apriboti, pirkom ir siaubingai brangių medžiagų, važiavom net į Paryžių ieškoti brangių antikvarinių nėrinių“, – pasakoja G. Vaivadaitė.

Lietuvą su Azerbaidžanu šiam projektui suvienijo Prancūzijos ambasados kalbos atašė Lucas Aubry, prieš keletą metų dirbęs Azerbaidžane. Ten jis susipažino su menininku, kurio darbai jam paliko įspūdį.  

„Kai atvažiavau į Lietuvą, pamačiau G. Varno spektaklius „Lėlės“ teatre, susipažinau su J. Skuratova. Pamaniau, kad reikia juos supažindinti, nes Tarlanas Gorchu tuo metu ieškojo žmonių, kurie galėtų pagaminti lėles ir scenografiją jo būsimam spektakliui. Mane sujaudino pats meninis projektas, mane jaudina tai, ką daro Tarlanas gerbdamas tą šakninę kultūrą, pateikdamas ją moderniai“, – sako L. Aubry.

Dailininkai tikisi, kad metų pabaigoje įvykus premjerai Baku, kitąmet šį spektaklį galės išvysti ir Lietuvos žiūrovai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...