captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pirmą kartą bet kas gali pamatyti Žemaičių Kalvarijos bazilikos krikštyklą

Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje pirmą kartą plačiajai visuomenei eksponuojama senoji XVIII amžiaus Žemaičių Kalvarijos bazilikos krikštykla, kuri buvo manoma sudegė per antrąjį pasaulinį karą.
wikimedia.org nuotr.
wikimedia.org nuotr.

Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje pirmą kartą plačiajai visuomenei eksponuojama senoji XVIII amžiaus Žemaičių Kalvarijos bazilikos krikštykla, kuri buvo manoma sudegė per antrąjį pasaulinį karą.

Medinių krikštyklų Lietuvoje išlikę nedaug, sako bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė, o ši XVIII amžiaus Žemaičių Kalvarijos bazilikos krikštykla – vienintelė tokios sudėtingos kompozicijos ir ikonografijos.

Krikštyklą sudaro skulptūrinė grupė, kurios centre – Rojaus medžio kamienas su jį apsivijusiu žalčiu, ant kamieno užkelta dangčiu užveriama krikštyklos taurė, į kurią buvo įstatomas metalinis dubuo su švęstu vandeniu. Abipus medžio dvi skulptūros Adomas ir Ieva, o ant taurės dvi Krikšto scenos figūrėlės – priklaupęs Jėzus ir Šventasis Jonas Krikštytojas.  

„Daugelyje tekstų ir rašytinių ir kalbamųjų minima, kad buvo manoma, kad krikštykla sudegė per antrąjį pasaulinį karą, žinota, kad Žemaičių Kalvarijoje būta tokios prabangios krikštyklos, nes inventoriai tą liudijo ir minėta ypatingai pabrėžta žalčio galva valganti uždraustą vaisių ir Adomas, Ieva ir Kristaus krikštas tos istorijos senosios ir naujosios jungianti ašis, na ir karas toks dalykas, sovietmetis neabejota, kad ji dingusi, bet štai apie 1995 metus Matušakaitė menotyrininkė Vytauto didžiojo karo muziejuje aptiko skulptūrėles -  va būtent šitą Kristaus krikštą ir Adomą jau su kastuvu kasantį, po nuopuolio darbą sunkų dirbantį.

Na, ir ji paskelbė tą radinį knygoje, o vėliau Dalia Vasiliūnienė tyrinėdama baziliką, jos istoriją, atrado, jog lobyne bazilikos, kuris garsus, kad jame buvo slepiami žydai, ji aptiko ne dabartinės išvaizdos aiškiai atpažįstamą indą, kur ir buvo toji krikštykla ir Ievos figūrėlė ten buvo. Jau praėjo 10 metų, kuomet ji buvo sujungta, visi šitie elementai į vieną visumą, obuoliukai, gyvybės medžio drožyba, paauksuota, atrestauruota Gudyno centre, dabar galiu teigti pirmą kartą plačiajai visuomenei pristatoma“, – kalbėjo Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė.
    
Greta krikštyklos muziejuje eksponuojamos Lietuvos bažnyčios regalijos iš kolekcininko Viliaus Kavaliausko kolekcijos – penki kryžiai ir žiedas, kuriuos dėvėjo Lietuvos istorijai reikšmingi asmenys.

„Pačiame centre kaip matome yra Juozo Tumo-Vaižganto kryžius, istorija įdomi. Vaižgantas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos kapitulos kryžiumi apdovanotas, bet esmė, kad 1926 metais jis jau turėjo žemaičių kapitulos kryžių, tačiau jis buvo pavogtas, apiplėšė jo butą, parašęs rašytojas „Pragiedrulius“, gavęs honorarą, jis ryžosi užsisakyti dar vieną kryžių, tą padarė ryžtingai, pats nupiešė eskizą, jam buvo svarbu, kad būtų vytis, kad šventieji Petras ir Paulius, kaip tituliniai katedros globėjai, jis nusiuntė į Miuncheną savo mecenatui, ten parūpino, kad auksakalys įgyvendintų jo sumanymą“, – kalbėjo S. Maslauskaitė.

Pasak jos, visos regalijos bus eksponuojamos keletą metų, o senoji krikštykla į Žemaičių Kalvarijos baziliką grįš 2017 metais, kai bus švenčiama 600 metų Krikšto jubiliejaus renginių pabaiga.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...