captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nidos plenere tęsiamos XX a. dailininkų ekspresionistų tradicijos

Jau aštuonioliktą kartą rudenėjanti Nida sulaukė iš įvairių šalių atvykusių menininkų, kurie tęsia prieš šimtą metų kurorte gyvavusios vokiečių dailininkų ekspresionistų tradicijas. Kasmetiniame plenere šiemet itin daug dailininkų iš užsienio šalių.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Jau aštuonioliktą kartą rudenėjanti Nida sulaukė iš įvairių šalių atvykusių menininkų, kurie tęsia prieš šimtą metų kurorte gyvavusios vokiečių dailininkų ekspresionistų tradicijas. Kasmetiniame plenere šiemet itin daug dailininkų iš užsienio šalių.

Mažas žvejų kaimelis ekspresionistų įkvėpimo šaltiniu tapo XIX amžiaus pabaigoje. Vokietijos menininkus čia traukė ne tik Nidos grožis, bet ir galimybė pasislėpti nuo civilizacijos. Iki 1945-ųjų čia lankėsi gausybė Europos menininkų. Žymiausi – ekspresionistinės grupės „Briuke“ nariai.

„Grupė „Briuke“ buvo novatoriai, jie buvo XX a. modernistai. Ekspresionizmas tais laikais buvo toks įžūlus ir modernus, kad kai į Nidą atvažiuoja modernistai (ypač Pekšteinas tai jautė), tai visi impresionistai slėpdavosi. Vengdavo vieni kitų, kadangi anie tapydavo kopijuodami“, – pasakojo plenero „Nidos ekspresija“ organizatorius Saulius Kruopis.

Nidos ekspresionistai išgarsino Lietuvos kurortą visame pasaulyje. Jų kaimelyje tapytos drobės eksponuojamos žymiausiuose pasaulio muziejuose ir galerijose.

Prieš aštuoniolika metų atgaivinti tapybos plenerai tęsia ekspresionistinės „Briuke“ kartos tradicijas ir stengiasi atnaujinti anuomet veikusios kolonijos kūrybinę nuotaiką. Plenero temos kasmet keičiasi, šiųmetė – Nidos žmonės.

„Aš esu sukrėstas Nidos grožio, aš noriu tai nutapyti, nes pleneruose tapau etiudus, o paveikslus dirbtuvėse. O čia nėra laiko žmonėms. Aš noriu tapyti gamtą, – žurnalistams sakė menininkas iš Latvijos Janis Gunarsas Kalnmalis.

Šiemet į Nidą suvažiavo itin daug – net 40 menininkų iš Lietuvos miestų, Latvijos, Vokietijos, Lenkijos, Čekijos, Kaliningrado, Slovakijos ir net Indijos.

Pasak organizatorių, kasmet stengiamasi pakviesti Nidoje ir Lietuvoje nebuvusius profesionalius dailininkus. Neretai jų žvilgsnis į kurortą – savitas.

„Jau daugelį metų aš tapau žemės portretą, visos mano parodos taip ir vadinasi – „Žemės portretas“. Ir darbų toks pavadinimas. Darbo, manau, turiu dar kokiems dviem šimtams metų,“ – kalbėjo menininkas iš Slovakijos Miroslavas Bucheris.

Dvi savaites trukęs pleneras baigsis menininkų sukurtų darbų paroda Nidos bendruomenei.

„Kiekvienas dailininko atvažiavimas čia, į Nidą, palieka tikrai ryškius pėdsakus ir tai džiugu matyti vietinės bendruomenės žmonėms ir poilsiautojams, kurie stebi tą dailininkų gyvenimą, judėjimą gyvenvietėje“, – žurnalistams sakė Nidos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Išvažiuodami plenero dalyviai Nidoje palieka po vieną kūrinį, kaip padėką už nakvynę ir maistą. Kitas lieka plenero parodų fondui. Šiemet menininkams bus įteiktos trys vardinės premijos, anapilin išėjusių didžių Lietuvos menininkų – Audriaus Puipos, Arūno Vaitkūno ir Romualdo Kuncos atminimui pagerbti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close