captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sapiegų rūmuose – nauji baroko atradimai

Vilniuje pradėjus išskirtinės vertės kultūros paminklo – Sapiegų rūmų Antakalnyje restauravimo darbus, kartu tęsiami pastato tyrinėjimai.
KPD-ELTA nuotr.
KPD-ELTA nuotr.

Vilniuje pradėjus išskirtinės vertės kultūros paminklo – Sapiegų rūmų Antakalnyje restauravimo darbus, kartu tęsiami pastato tyrinėjimai.

Restauravimo projekto vadovas architektas restauratorius Evaldas Purlys, pirmajame rūmų aukšte šalindamas tinko sluoksnį, aptiko unikalų Sapiegų epochos ženklą – lentelę su lotynišku užrašu.

Rezidencijos klestėjimo laikais ši lenta puošė rūmų fasadą. Puikiai išlikusioje lentoje lotynų kalba parašyta: „Antakalnis nuo seno didvyrių poilsis. Iš griuvėsių pakilę didžiuliai rūmai kare pavargusį ramioje taikoje saugos. 1691 Viešpaties metai“.

Pasak E. Purlio, pastato viduje ši lentelė buvo įmūryta lenkmečiu, kai 1927–1928 metais vyko rūmų rekonstrukcija.

E. Purlys džiaugiasi ir neseniai aptiktais polichromijos elementais ant langokraščių bei autentiška tualetų sistema laiptinėse. Vienoje iš laiptinių ji gerai išsilaikiusi, kitoje išlikusi tik žemutinė dalis. Labiausiai restauratorių nustebino šioje sistemoje panaudoti keraminiai vamzdžiai su glazūruotu vidumi, liudijantys apie itin modernius sprendimus. E. Purlys teigia iki šiol nieko panašaus to laikotarpio statiniuose neregėjęs.

Kultūros paveldo departamento, administruojančio Sapiegų rūmus, direktorė Diana Varnaitė sako, kad naujausi atradimai yra ypatingos vertės.

„Juk restauruojamas būtent barokinis rūmų raidos periodas. Nuosekliai atliekami tyrimai atskleidžia vis daugiau baroko verčių ir grožio. Sutvarkius rūmus ketinama paversti juos Vilniaus baroko centru, kuris reprezentuotų šią kultūrą“, – teigia D. Varnaitė.

Kadaise rūmuose gyveno vieni galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų – Sapiegos, įtakingų politikų bei žymių karo vadų šeima, daug nusipelniusi ir krašto kultūrai. Antakalnyje Sapiegos įsikūrė XVII a. pradžioje, kai tuometis LDK kancleris Leonas Sapiega įsigijo palyginti dar nedidelį žemės sklypą. Vėliau pastatytus reprezentacinius Sapiegų rūmus supo 8 ha parkas, kartu su rūmais sudaręs vieningą baroko ansamblį.

Visa Sapiegų valda apėmė teritoriją nuo Neries upės vakaruose, Antakalnio kalvas, o rytuose ribojosi su Rokantiškių seniūnija, nusidriekusia prie Vilnios upės krantų. Pietuose Sapiegų žemės ribojosi su LDK didikų Pacų valdomis.

Pritaikant Sapiegų rūmus viešajai kultūrinio turizmo infrastruktūrai numatyta išsaugoti pastato tūrį, barokinio laikotarpio planinę struktūrą, skliautus, sienų konstrukciją, rūsius, jų skliautus ir struktūrą, sraigtines laiptines, barokinio laikotarpio fasadų dekorą ir jų liekanas.

Projektui skirta per 8 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų. Atnaujinus rūmų išorę bus imamasi tvarkyti jų vidų. Pirmas projekto įgyvendinimo etapas turėtų būti baigtas 2014 m. vasarį.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...