captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus Rotušėje – paskutinieji nematyti A. Savicko darbai

Vilniaus Rotušėje atidaryta Lietuvos dailės klasiko Augustino Savicko tapybos paroda, skirta jo 95-erių metų sukakčiai. Pasak tapytojo sūnaus, prieš dvejus metus miręs tėvas tapė iki paskutinės dienos.
A. Savickas, Autoportretas su margais marškiniais, 2008 m.
A. Savickas, Autoportretas su margais marškiniais, 2008 m.

Vilniaus Rotušėje atidaryta Lietuvos dailės klasiko Augustino Savicko tapybos paroda, skirta jo 95-erių metų sukakčiai. Pasak tapytojo sūnaus, prieš dvejus metus miręs tėvas tapė iki paskutinės dienos.

Dailininko sūnus, taip pat tapytojas Raimondas Savickas teigia, kad į parodą bandė atrinkti nerodytus tėvo darbus, nors tai padaryti nebuvo lengva, nes prieš penkerius metus taip pat Rotušėje buvo surengta paroda tapytojo devyniasdešimtmečiui, kur buvo eksponuojami geriausi A. Savicko darbai.

„Bet reikia nepamiršti, kad nuo 2009 metų jis dar pragyveno iki 2012-ųjų ir visą laiką gan aktyviai kūrė. Mūsų studijoje susikaupė dar dalis nerodytų darbų“, – sako R. Savickas.

Pasak menotyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės, žvelgiant į meno istoriją, dėsninga tai, kad brandžiausias laikotarpis tapytojams – iki vidurio amžiaus, vėliau prasideda kartojimasis ar grįžimas prie ankstesnės kūrybos, o tokių ilgaamžių kūrėjų, kurie būtų įdomūs iki paskutinės dienos – vienetai.

„Tai būtų Gudaitis, tik jo formatai mažėjo traukėsi, kaip ir motyvai – kameriški: balandžiai, katinai. Pasikeitimai vyksta, bet tie didieji, kaip Ticianas ir Savickas išliko tapytojai iki paskutinės dienos“, – sako R. Rachlevičiūtė.

Pasak menotyrininkės, A. Savickas ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu nutapė daugiausia lyriškų, epiškų peizažų, dramatiškų teminių kompozicijų, portretų. 8–9 dešimtmetyje tapė kasdieninį gyvenimą.

„Toks, kokį mes žinome puikų tapytoją, susiformavo vėliau. Produktyvumas davė vaisius tik įžengus į penktą dešimtmetį, iki to buvo ieškojimai akligatviais. Vėlyvasis Savickas rodo privatų gyvenimą, meilę gamtai, žmogui, gyvybei – tai sudaro kūrybos branduolį“, – sako R. Rachlevičiūtė.

Pasak A. Savicko sūnaus, iš viso jis paliko dvigubai daugiau darbų, nei eksponuojama šioje parodoje. Jo darbus paveldėjo šeima, visiems eksponuoti reikėtų didesnės erdvės.  Sūnus neatmeta galimybės, kad jei atsirastų iniciatyva įkurti A. Savicko muziejų, jo darbus padovanotų.

„Buvo mintis apjungti su jo tėvo palikimu, su Jurgio Savickio. Kitąmet bus 125-eri – tą dovaną galėtume padaryti kad ir kitais metais: galėtų būti bendras tas muziejus – Jurgis ir Augustinas. Tai tokia vizija, bet kaip tą padaryti, nuo ko čia pradėti, jei dovanoti, tai kam dovanoti?“, – svarsto R. Savickas.

A. Savicko darbus Vilniaus rotušėje apžiūrėti galima iki birželio pabaigos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...